Briuselis pareiškė, kad nori glaudžiau bendradarbiauti su Juodosios jūros šalimis, išskyrus Rusiją, ir įsteigti jūrų saugumo centrą bei stiprinti prekybos ryšius.

„Aktyvus Europos Sąjungos vaidmuo labai svarbus siekiant užtikrinti saugumą ir taiką Juodosios jūros regione, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresyvų karą prieš Ukrainą“, – pareiškė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Juodoji jūra yra itin svarbus prekybos kelias Ukrainai – vienai didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų gamintojų ir eksportuotojų. Tačiau prieš daugiau nei trejus metus Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, ši teritorija virto karo veiksmų zona.

Trečiadienį pristatytame plane teigiama, kad ES siekia stiprinti keitimąsi informacija ir plėsti bendradarbiavimą pakrančių apsaugos srityje su Ukraina, Moldova, Sakartvelu, Turkija, Armėnija ir Azerbaidžanu. Daugelis šių valstybių siekia ateityje tapti ES narėmis.

ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) spaudos konferencijoje pareiškė, kad planuojamas jūrų saugumo centras „bus Europos ankstyvojo perspėjimo sistema Juodojoje jūroje“. Ji pridūrė, kad šis centras turėtų padėti apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, povandeninius kabelius.

K. Kallas pažymėjo, kad taip pat numatoma modernizuoti uostus, geležinkelius ir kelius, siekiant pagerinti „karinį mobilumą, kad kariai ir įranga galėtų būti ten, kur jų reikia, kai jų reikia“.

Ji pridūrė, kad sustiprintas ES buvimas Juodojoje jūroje, bendradarbiaujant su NATO, turėtų padėti kovoti su Rusijai taikomų sankcijų apeidinėjimu.

Prieš trejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė sankcijų Maskvos naftos pramonei.

Todėl Rusija, norėdama tęsti pelningą naftos eksportą, pasitelkė šešėlinį laivyną – neaiškios nuosavybės arba tinkamai neapdraustus laivus.

Saugumo analitikų duomenimis, Rusijos šešėlinį laivyną sudaro šimtai laivų.

ES teigimu, naujieji planai taip pat bus naudingi prekybai.

„Norime regione sukurti naujus energetikos, transporto ir skaitmeninius koridorius, kurie sujungtų mus su Kaukazu ir Vidurine Azija“, – nurodė už plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos.

Juodoji jūra ribojasi su ES šalimis narėmis – Rumunija ir Bulgarija – ir yra prekybos maršruto, jungiančio Europą su Azija, dalis, kurio plėtrą šioje teritorijoje siekia skatinti Briuselis.