Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį perspėjo Maskvą, kad ES narių saugumas yra šventas ir neliečiamas, didėjant rytinių Bendrijos šalių nerimui dėl Ukrainos krizės.

„ES narių saugumas ir sienos yra neliečiama. Noriu, kad tai būtų labai aiškiai suprasta Maskvoje“, – J.-C.Junckeris sakė Europos Parlamentui, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

„Lenkija, Baltijos šalys ir kitos ... yra labai svarbios ES narės, ir jos neturėtų galvoti, kad (kilus krizei) mes jų nepalaikytume, – pridūrė jis. – Turime pareigą užtikrinti kiekvienos (iš jų) saugumą.“

Rusijos palaikymas prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje ir Maskvos įvykdyta Krymo aneksija sukėlė didelį nerimą rytinėms ES šalims, tokioms kaip Lenkija, Latvija, Lietuva ir Estija, kurios baiminasi, kad Rusija sieks vėl primesti joms savo kontrolę kaip Šaltojo karo laikais.

J.-C.Junckeris sakė, kad tos šalys „turi žinoti, kad solidarumas – nėra vien tuščias žodis. Palaikome jas dabar ir palaikysime visuomet, kai tik to prireiks“.

Jo kalbos, kuri ne visa buvo perskaityta, tekste sakoma, kad ES turėtų „išlaikyti ryžtą“ tęsti griežtas sankcijas Rusijai dėl jos politikos Ukrainos atžvilgiu, blokas neturėtų užverti durų Maskvai, stengiantis išspręsti konfliktą, nusinešusį jau beveik 8 000 žmonių gyvybių.

„ES privalo parodyti Rusijai konfrontacijos kainą, tačiau ji taip pat turi leisti aiškiai suprasti, kad yra pasiruošusi angažuotis“, – sakoma J.-C.Junckerio kalbos tekste.

Yra 160 tūkst. žmonių, kurios Europa turi priimti į savo rankas

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį pristatė naują „drąsų“ planą, turintį padėti išspręsti migrantų krizę, ragindamas Europos Sąjungos šalis jau kitą savaitę sutikti perkelti 160 tūkst. pabėgėlių iš labiausiai šio antplūdžio prislėgtų Bendrijos narių.

Sakydamas savo pirmąją metinę kalbą apie padėtį Bendrijoje J.-C.Junckeris ragino ES šalis atsigręžti į savo istorines vertybes, stengiantis suvaldyti didžiausią pabėgėlių antplūdį nuo Antrojo pasaulinio karo, kai daugiausiai tų žmonių atvyksta iš karo krečiamos Sirijos.

„Dabar ne laikas išsigąsti – dabar laikas drąsiems, ryžtingiems Europos Sąjungos veiksmams“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, kalbėdamas per Europos Parlamento posėdį Strasbūre, o jo žodžius palydėjo plojimai.

„Yra 160 tūkst. (žmonių), kurios Europa turi priimti į savo rankas; tai turi būti atlikta privalomuoju būdu. Raginu (Europos) Tarybą sutikti priimti 160 tūkst. per vidaus reikalų ministrų susitikimą rugsėjo 14 dieną“, – pridūrė jis.

„Pabėgėlių krizė taip paprastai nepraeis, – sakė J.-C.Junckeris europarlamentarams, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šiemet į Europą atvyko maždaug 500 tūkst. migrantų, daugiausia iš konfliktų draskomos Sirijos ir Libijos. – Pats laikas veikti“.

„Mes kovojame su „Islamo valstybe“, kodėl esame nepasiruošę priimti tuos, kurie bėga nuo „Islamo valstybės“?, – sakė EK pirmininkas.

„Šiandien būtent Europa yra tas vilties kraštas. Tuo galima didžiuotis ir nereikia to bijoti“, – sakė buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas 1 val. ir 20 minučių trukusioje kalboje.

„Europą, kokioje noriu gyventi, (geriausiai) iliustruoja tie, kurie nori padėti“, – pridūrė jis.

J.-C.Junckeris pripažino, kad Europos Sąjungos būklė yra bloga, nes, pasak jo, „jai trūksta Europos ir trūksta Sąjungos“.

J.-C.Junckeris kalbėjo apie naują paskubomis parengtą pabėgėlių perskirstymo planą, pagal kurį 120 tūkst. atvykėlių, susitelkusių labiausiai šios migracijos krizės prislėgtose šalyse – Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje – būtų perkelti į kitas ES šalis. Dar 40 tūkst. pabėgėlių būtų perkelti iš Italijos ir Graikijos pagal panašią schemą, kurią Europos Komisijos vadovas pristatė gegužę.

Be jis perspėjo Bendrijos šalis neskirstyti pabėgėlių pagal jų tikėjimą, primindamas apie kadaise Europoje vykusius religinius persekiojimus.

„Kai kalbame apie pabėgėlius, nėra jokios religijos, jokio tikėjimo, jokios filosofijos, – J.-C.Junckeris sakė savo kalboje Europos Parlamentui, kurioje pristatė naują didelį migrantų perskirstymo planą. – Mes neskirstome.“

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas praeitą savaitę, perspėjo, kad pabėgėlių, kurių dauguma yra musulmonai, antplūdis kelia pavojų Europos krikščioniškoms šaknims, bet tokią poziciją atmetė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Tuo tarpu J.-C.Junckeris ragino sukurti ilgalaikį pabėgėlių perkėlimo mechanizmą, kad būtų galima „ateityje greičiau spręsti krizines situacijas“.

Pirmasis ES pabėgėlių perskirstymo planas taip ir nesulaukė visų šalių pritarimo ir pagal jį buvo paskirstyta tik maždaug 32 tūkst. pabėgėlių. Vengrija, o taip pat Čekija, Lenkija ir Slovakija buvo tarp jį atmetusių šalių,

„Leiskite jiems dirbti“

2016 metų pradžioje Europos Komisija pristatys naują didelį teisėtos migracijos į ES planą, siekdama apriboti pabėgėlių srautą, pasiekiantį žemyną po pavojų kupinų kelionių, sakė jis.

J.-C.Junckeris taip pat ragino leisti prieglobsčio ieškantiems žmonėms dirbti, kol nagrinėjami jų prašymai. Tokia tvarka būtų atotrūkis nuo dabar galiojančių ES taisyklių.

„Tvirtai palaikau, kad prieglobsčio ieškotojams būtų leidžiama dirbti ir užsidirbti pinigų, kol vyksta prieglobsčio suteikimo procesas. Darbas yra orumo reikalas“, – pabrėžė jis.

„Turėtume padaryti viską, kad pakeistume savo nacionalinius įstatymus ir leistume pabėgėliams dirbti nuo pirmosios jų atvykimo dienos“, – aiškino Europos Komisijos vadovas.

J.-C.Junckeris, buvęs Liuksemburgo premjeras, tvirtino, kad Šengeno zonos taisyklėms, užtikrinančioms laisvą žmonių judėjimą ES viduje, pavojus neiškils, nors Bendrijos šalys stengiasi suvaržyti migrantų judėjimą bloke.

„Ši Šengeno sistema nebus panaikinta šios Komisijos mandatu“, – pažymėjo jis.

J.-C.Junckeris taip pat paskelbė „saugių šalių“ sąrašą, į kurį įtraukti Albanija ir Kosovas. Šiemet iš šių šalių išvyko tūkstančiai migrantų.

Žyma „saugi šalis“ turėtų reikšti, kad dauguma iš šių šalių atvykusių prieglobsčio prašytojų neturės galimybės gauti prieglobstį, nes prašytojai privalės įrodymais patvirtinti smurto arba jų persekiojimo faktą.

Komisija taip pat paskelbė apie ilgalaikį planą įkurti 1,8 mlrd. eurų pagalbos Afrikos šalims fondą, siekiant padėti joms geriau saugoti jų sienas ir sumažinti į Europą plūstančių migrantų srautą.

Metinį pranešimą aptemdė jo motinos mirtis

Pirmąjį metinį pranešimą Europos Parlamente apie padėtį Europos Sąjungoje aptemdė jo motinos mirtis savaitgalį.

Tačiau buvęs Liuksemburgo premjeras vis tiek 80 minučių kovingai gynė ES aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos darbą, nors kai kurie deputatai euroskeptikai nepatenkinti šurmuliavo, taip pat pažadėjo geresnį atsaką į Europą krečiantį pabėgėlių antplūdį.

J.-C.Junckeris neužsiminė apie savo netektį, bet ES asamblėjos pirmininkas vėliau padėkojo 60-mečiui politikui, kad jis dalyvavo posėdyje Strasbūre, nors sekmadienį mirė jo 87 metų motina Marguerite (Margerit), o tėvas sunkiai serga.