Europos Sąjungoje vis labiau sutariama, kad ji yra pernelyg priklausoma nuo Kinijos, o Briuselis baiminasi, kad dėl to ji tampa pažeidžiama galimo politinio ir ekonominio spaudimo ir tiekimo sutrikimų atžvilgiu.
Praėjusiais metais ES prekybos prekėmis su Kinija deficitas siekė apie 360 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad Kinijos eksportas smarkiai viršijo ES eksportą.
Per dviejų valandų trukmės viršūnių susitikimo vakarienę Briuselyje ES lyderiai svarstė, kaip ES galėtų išspręsti šį disbalansą ir ar blokui reikia sustiprinti savo priemonių arsenalą. Penktadienį anksti ryte pasibaigus deryboms vienas ES pareigūnas teigė, kad lyderiai pavedė Komisijai toliau vesti „konstruktyvų dialogą su mūsų pagrindiniais ekonominiais partneriais“, tačiau tiesiogiai nepaminėjo Kinijos.
Jie taip pat paprašė vykdomosios institucijos „parengti ir galiausiai papildyti priemonių rinkinį prekybos sektoriaus apsaugos srityje“ bei užtikrinti, kad ES turėtų „visas priemones, kurių reikia jos interesams ginti ir rizikai mažinti“, sakė pareigūnas.
Nors ES sostinės sutaria dėl bendros diagnozės, pozicijos dėl „gydymo“ skiriasi. Ketvirtadienį keli lyderiai ragino prioritetu laikyti dialogą. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas prieš vakarienę kalbėjo taikesniu tonu nei jo kolegos.
„Mums reikia draugų, mums reikia subalansuotų santykių, mums reikia būti pragmatiškiems ir mums reikia tiesti tiltus tiek su didžiosiomis ekonomikomis, tiek su potencialiais sąjungininkais, tokiais kaip Kinija“, – žurnalistams sakė jis.
Sekti D. Trumpo strategija?
Vienas iš būdų sustiprinti ES priemonių arsenalą galėtų būti naujos priemonės, leidžiančios taikyti konkretiems sektoriams, pavyzdžiui, chemijos pramonei ar ekologiškoms technologijoms, skirtus muitus, sukūrimas, pasinaudojant JAV prezidento Donaldo Trumpo strategija.
Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino sukurti „Europos atitikmenį 301 straipsniui“ – prekybos priemonę, kurią D. Trumpas naudojo siekdamas nustatyti plataus masto muitus – ir teigė, kad „kyla grėsmė Europos suverenumui“.
Vokietija iki šiol laikėsi atsargios pozicijos, nes jos ekonomika yra labiau pažeidžiama galimų atsakomųjų priemonių atžvilgiu, o Ispanija, siekdama pritraukti Kinijos investicijas, stengiasi išvengti įtampos.
Tačiau atrodo, kad Berlynas pradeda pritarti Prancūzijos požiūriui.
Vienas Vokietijos pareigūnas teigė, kad Berlynas yra „atviras“ naujoms priemonėms, jei jos bus būtinos, su sąlyga, kad jos „nebūtų nukreiptos prieš konkrečius adresatus“.
Tačiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Briuselyje į žurnalistų klausimus apie Kiniją atsakyti nenorėjo.
Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas prieš vakarienę sakė, kad norėtų pamatyti, „kokios formos ir pobūdžio“ bus įdiegtos priemonės, tačiau įspėjo, kad Europa turi įsitikinti, jog supranta pasekmes.
ES pareigūnas nekomentavo, kaip atrodytų naujos priemonės.
Susirūpinimas dėl Kinijos dominavimo neapsiriboja vien ES. Bendrai Vakaruose auga baimė dėl Pekino kontrolės retųjų mineralų, naudojamų kasdieniniuose elektroniniuose prietaisuose, rinkoje. Kinija buvo viena iš pagrindinių šią savaitę Prancūzijoje vykusios Didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimo temų.
Tikrasis signalas nuskambėjo praėjusiais metais, kai Kinija įvedė retųjų mineralų eksporto kontrolę, sukeldama sukrėtimą visose pasaulio tiekimo grandinėse.
Briuselis dažnai pabrėžia sąžiningos konkurencijos būtinybę, atkreipdamas dėmesį į nesąžiningą pranašumą, kurį Kinijos įmonės turi dėl didžiulių valstybės subsidijų.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, 2005-2024 metais Kinijos įmonės gavo maždaug tris-aštuonis kartus daugiau valstybės paramos nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalys. Ir EBPO šį skaičių pavadino „konservatyviu įvertinimu“.
Ar ES nori kovos?
Nors ES ryžtas, atrodo, stiprėja, ji nerodo noro pradėti platesnio masto prekybos karo su Kinija.
Baimė dėl Kinijos atsakomųjų veiksmų nėra nepagrįsta. 2024 metais ES įvedus didesnius muitus Kinijos elektromobiliams, Kinija nustatė antidempingo muitus Europos konjakui.
Be to, Pekinas pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, jei ES priims taisykles, pagal kurias tam tikri už bloko ribų pagaminti produktai būtų pašalinti iš viešųjų pirkimų sutarčių.
M. Sefčovičius pakvietė Kinijos prekybos ministrą Wangą Wentao šį mėnesį atvykti į Briuselį, nes ES vis dar tikisi, kad dialogu su Kinija pavyks išvengti eskalavimo. Tačiau ES pareigūnas dar nepatvirtino, kad toks vizitas įvyks.
Naujausi komentarai