Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasmerkė ES bandymus užmegzti glaudesnius ryšius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Tai jis padarė penktadienį pasibaigus Rusijos ir ES viršūnių susitikimui. Lyderiams nepavyko sumažinti įtampos Bendrijos ir Maskvos santykiuose.

Įtikinti Maskvos nepavyko

Ginčas dėl Rytų partnerystės programos buvo tik vienas iš virtinės aštrių nesutarimų, išryškėjusių Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame Chabarovsko mieste vykusiame viršūnių susitikime, kurį taip pat aptemdė konfliktas dėl energetikos sutarties bei nauji įspėjimai dėl dujų tiekimo.

ES bandė įtikinti Rusiją, kad Rytų partnerystės iniciatyva nėra nukreipta prieš Maskvą, tačiau D.Medvedevas pareiškė, jog kai kurios programoje dalyvaujančios valstybės ją supranta kaip partnerystę prieš Rusiją.

Maskva jau anksčiau ne kartą išreiškė pasipiktinimą Rytų partnerystės programa, kuria siekiama užmegzti glaudesnius politinius ir ekonominius 27 valstybes vienijančios Bendrijos ryšius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina

ES neketina keisti Energetikos chartijos

Rusija vylėsi per viršūnių sisitikimą išgirsti teigiamą ES atsakymą į D.Medvedevo pateiktą pasiūlymą parengti naują dokumentą, kuris pakeistų 1991 m. Energetikos chartijos sutartį, priimtą siekiant integruoti buvusio sovietinio bloko energetikos sektorius.

ES lyderiai sakė, jog yra pasirengę išklausyti Rusijos siūlymus, tačiau nėra priežasties atsisakyti esamos sutarties.

„Mes atviri diskusijoms dėl Rusijos pateiktų pasiūlymų, tačiau jos turi vykti vadovaujantis esamais susitarimais, negriaunant, nedarant spaudimo sistemai, kuri jau yra“, - sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, pabrėžęs, kad ES neketina atsisakyti dabartinės energetikos sutarties.

D.Medvedevas savo ruožtu dar kartą patikino, jog Rusija griežtai nepritaria Energetikos chartijos sutarčiai, kurios ji nėra ratifikavusi, ir sakė, kad Maskva neketina dalyvauti joje.

Rusija abejoja dėl Ukrainos mokumo

Sausio pradžioje Maskva dėl kainų ginčo su Ukraina beveik dviem savaitėms nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos valstybėms, todėl ES pareiškė abejonių, ar Rusija gali būti laikoma patikima energijos tiekėja.

„Viliamės, kad Rusija ir Ukraina imsis visų priemonių, kad Europos vartotojai vėl nebūtų priversti jausti pasekmes“, - sakė Europos Komisijos pirmininkas.

D.Medvedevas savo ruožtu pareiškė, kad Maskva turi abejonių, ar Ukraina gali vykdyti savo įsipareigojimus dėl atsiskaitymo už jai tiekiamas dujas, ir paragino ES laiduoti už Kijevą.

Prezidentas sakė, jog Maskva pasirengusi padėti Ukrainai gauti 4 mlrd. dolerių, kurių reikia, kad būtų užpildytos jos dujų saugyklos. D.Medvedevas pasiūlė sudaryti susitarimą dėl Rusijos ir ES sindikuotos paskolos Ukrainai, kuriai didžiąją dalį lėšų skirtų Bendrija.

„Mes turime abejonių dėl Ukrainos mokumo. Partneriai, esant tokiai situacijai, padeda savo partneriams, ir mes esame pasirengę padėti Ukrainos valstybei, bet norėtume, kad didelę šio darbo dalį prisiimtų ir ES, tai yra tos šalys, kurios suinteresuotos bendradarbiavimo energetikos srityje patikimumu ir saugumu“, - kalbėjo D.Medvedevas.

Rusija demonstravo didybę

Apžvalgininkai mano, kad nusprendusi viršūnių susitikimą rengti Chabarovske, esančiame už 6 tūkst. km nuo Maskvos, bet vos 30 km nuo Kinijos, Maskva siekė priminti, kad Rusijai priklauso didžiausios pasaulio valstybės statusas.

Kiek anksčiau D.Medvedevas sakė, kad šis miestas buvo pasirinktas tam, kad Bendrijos lyderiai, kuriems teko prisitaikyti prie devynių valandų laiko skirtumo ir iškęsti dešimties valandų skrydį, turėtų progą įvertinti Rusijos didybę.

Maskva ir ES vis dar derasi dėl naujo teisiškai įpareigojančio susitarimo dėl dvišalių santykių, kuris turi pakeisti baigiančią galioti Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį. Tačiau derybas sustabdė nesutarimai dėl pernai rugpjūtį kilusio Rusijos karo su Gruzija.