- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė pirmadienį pradeda naują penkių savaičių intensyvių derybų etapą, siekdamos susitarti dėl būsimų ryšių po „Brexito“.
Naujas derybų Briuselyje etapas bus pirmasis tiesioginis derybininkų susitikimas nuo karantino priemonių įvedimo įsisiūbavus koronaviruso pandemijai. Iki šiol abi pusės nebuvo linkusios priimti kompromisų, todėl derybų procesas strigo.
Iki rugpjūčio galo derybininkai susitikinės Briuselyje ir Londone. Be to, komandos sekmadienį sužinojo, kad britų vyriausiasis derybininkas Davidas Frostas (Deividas Frostas) bus paaukštintas ir taps premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) nacionalinio saugumo patarėju.
Kai kurie apžvalgininkai spėliojo, kad tai gali sumažinti britų pusės susitelkimą, bet JK vyriausybės atstovas tvirtino, kad D. Frosto naujos pareigos nereiškia, kad jis bus atitrauktas nuo diskusijų su ES vyriausiuoju derybininku Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė).
„Davidas išliks vyriausias derybininkas per derybas su ES, kol bus sudarytas susitarimas arba kol derybos pasibaigs“, – sakė pareigūnas.
„Tai išliks jo pagrindinis prioritetas. Kaip jau esame aiškiai pasakę, nenorime, kad šios derybos tęstųsi iki rudens“, – pridūrė jis.
Intensyvinamos diskusijos
Tikimasi, kad suintensyvinus diskusijas bus pasiekta konkrečių rezultatų, kurių iki šiol stigo, ankstesnėms sesijoms vykstant daugiausiai vaizdo konferencijų formatu.
Tačiau pastarosiomis dienomis įtampa padidėjo, o B. Johnsonas šeštadienį tvirtino, kad Britanija susitaikys su „Brexito“ be sutarties padariniais, jeigu nepavyks rasti bendros kalbos.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios vyriausybė šią savaitę perima pirmininkavimą ES, taip pat pažėrė aštresnio tono pareiškimų ir kėlė klausimą, ar Londonas iš tikrųjų nori sutarties.
„Aišku, Didžiosios Britanijos ir visoms Europos Sąjungos narėms interesus atitiktų pasiekti tvarkingą išstojimą“, – dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė A. Merkel.
„Tačiau tam reikalinga išankstinė nuostata, kad abi pusės to nori“, – pridūrė ji.
Britanija oficialiai išstojo iš ES sausio 30 dieną, o pereinamasis laikotarpis, per kurį Jungtinė Karalystė faktiškai tebesinaudoja visomis narystės Bendrijoje privilegijomis, baigsis gruodžio 31-ąją.
Neužsitikrinus naujos sutarties abi pusės turėtų laikytis minimalių standartų, apibrėžiamų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO). Tokiu atveju būtų taikomi dideli muitų tarifai ir būtų smarkiai sutrikdytas verslas.
Londonas nori, kad šią vasarą būtų parengti bent prekybos sutarties apmatai ir būtų pasiektas bent jau politinis, o ne teisinis konsensusas, kad verslui susidarytų aiškesnis vaizdas prieš pasibaigiant šiems metams.
Tuo metu ES yra mažiau spaudžiama laiko ir mano, jog susitarimą reikia parengti iki spalio pabaigos, kad jį spėtų ratifikuoti Europos Parlamentas ir kiti veikėjai.
„Kuo greičiau galėsime sudaryti susitarimą, tuo geriau – ir nėra jokios aiškios priežasties, kodėl platūs politinio susitarimo metmenys negalėtų būti parengti vasarą“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Dauningo gatvės šaltinis.
„Konstruktyvūs, kūrybingi“
Pirmadienį vyksiančių derybų formatas bus labiau optimizuotas negu per pirmąsias sesijas, kai šimtai valdininkų buvo pasiskirstę į atskiras sekcijas, aptariančias įvairias temas.
Nuo šiol M. Barnier ir D. Frostas vadovaus mažesnėms grupėms, turinčioms politinius įgaliojimus šalinti derybų kliūtis.
„Būsime konstruktyvūs, kokie buvome visuomet, ir pagarbūs, taip pat esame pasiruošę būti kūrybingi, kad rastume bendrą pagrindą“, – praeitą savaitę M. Barnier sakė kalbėdamas Europos politikos centre (EPC) Briuselyje.
D. Frostas savo ruožtu per tviterį parašė, kad vyksta į Briuselį nusiteikęs „geranoriškai“.
Tačiau jis perspėjo: „Turi vykti tikros derybos, o kai kurios nerealios ES nuostatos turės būti pakeistos, jeigu norime judėti į priekį.“
Diskusijos prasidės nuo derybų lyderių susitikimo 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku, ir tęsis visą savaitę, rengiant trumpas sesijas dėl daugiausiai problemų keliančių temų.
Tarp jų yra sąžiningos konkurencijos garantijos, kurių ES reikalauja fiskalinėje, socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse, siekiant išvengti menkai prižiūrimos ekonomikos atsiradimo ant Europos slenksčio.
Kiti opūs klausimai yra ES Teisingumo Teismo vaidmuo, Europos teisės žvejoti Britanijos vandenyse ir susitarimo formatas.
Sutartis gali būti labai plati, apimanti visas tarpusavio santykių sritis – kaip nori ES – arba paprastesnė prekybos sutartis, apimanti mažesnės apimties susitarimus dėl atskirų sektorių, ko siekia Londonas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
18 šalių vadovai ragina „Hamas“ paleisti įkaitus
Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir daugiau nei dešimties kitų šalių vadovai ketvirtadienį bendrame pareiškime paragino palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ paleisti dešimtis laikomų ...
-
JAV Aukščiausiasis Teismas nagrinės D. Trumpo ieškinį dėl teisinės neliečiamybės
JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį išklausys argumentus dėl to, ar buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) turėtų būti atleistas nuo baudžiamojo persekiojimo už veiksmus, kuriuos padarė eidamas &...
-
Smurto apimtame Haityje prisaikdinta laikinoji taryba
Krizės apimtame Haityje ketvirtadienį prisaikdinta ilgai laukta laikinoji taryba, valdysianti šalį pereinamuoju laikotarpiu, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas oficialus asmuo. ...
-
Niujorko teismas panaikino nuosprendį H. Weinsteinui dėl išžaginimo
Niujorko apeliacinis teismas panaikino buvusiam Holivudo prodiuseriui Harvey Weinsteinui 2020 m. paskelbtą nuosprendį dėl išžaginimo ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo. ...
-
Taivanas pareiškė padėką JAV už naujausią jam suteikta pagalbą
Taivano ministrų kabineto atstovas spaudai Lin Tze-luen pareiškė padėką JAV vyriausybei už abejų partijų paramą jo šaliai bei pastangas užtikrinti taiką ir stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, pranešė radijo stotis &...
-
Vokietijos pasiuntinė iškviesta dėl 4 vokiečių, įtariamų šnipinėjus Kinijai
Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo. ...
-
Premjeras: Švedija kitais metais į NATO misiją Latvijoje siųs savo karius
Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. ...
-
Prancūzijoje atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl šalies skrydžių dispečerių streiko
Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio. ...
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...