Ekologija prikėlė Gretą. Dabar Greta prikelia ekologiją

Likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki akimirkos, kai bus paskelbtas šiųmetis Nobelio taikos premijos laureatas, lažybų kontorose beveik neabejojama: šis garbingas titulas bus skirtas šešiolikmetei aplinkosaugos aktyvistei Gretai Thurnberg.

Arčiausiai Nobelio premijos

Nežinia, kas pirmasis G.Thurnberg palygino su kita žinoma švedų mergaite Pepe Ilgakojine. Tačiau, be kilmės, ilgų į dvi kasas supintų plaukų ir pasaulinės garsenybės statuso, abi mergaitės vargiai turėtų ką bendra. Net atvirkščiai: Astridos Lindgren "krikštadukra" nerūpestinga tiek, kiek G.Thurnberg – nevaikiškai rimta.

Tuo metu, kai kitos bendraamžės vaikosi madų, spraudžiasi į grožio industrijos diktuojamus standartus ir instagramą užtvindo vaizdais iš pasimatymų, šešiolikmetė iš Stokholmo bando išgelbėti pasaulį.

O pastarasis apie G.Thurnberg sužinojo po to, kai 2018-ųjų rugpjūtį ji pradėjo kovą už gamtą: penktadieniais nešina plakatu "Streikas už klimatą" ji ėmė rodytis Švedijos parlamento prieigose ir praleisdavo čia valandų valandas.

Gretos elgesys įkvėpė jos bendraamžius visame pasaulyje. Tūkstančiai paauglių staiga penktadieniais pradėjo eiti ne į mokyklas, bet į gatves ir reikalauti valdžios, verslininkų bei apskritai suaugusiųjų imtis veiksmų dėl klimato kaitos. Judėjimas "Fridays for Future" ("Penktadieniai už ateitį") kulminaciją pasiekė šiemet gegužės 24 d., kai 131 šalies mokinys surengė eitynes, kuriose reikalavo, kad valdžia skirtų daugiau dėmesio klimato kaitos problemai.

G.Thrunberg pastangos vainikuojamos apdovanojimais. Švedijos metų moters titulas, vieta žurnalo "Time" sudaromame įtakingiausiųjų planetos žmonių 100-uke. Šiomis dienomis paskelbta, kad jai ir jos inicijuotam judėjimui savo aukščiausią  įvertinimą – Sąžinės ambasadoriaus apdovanojimą – skiria nevyriausybinė žmogaus teisių organizacija "Amnesty International". Spalį moksleivei bus įteiktas Monso universiteto (Belgija) garbės daktaro vardas.

G.Thurnberg šansai tapti jauniausia Nobelio taikos premijos laureate, pvz., britų lažybų bendrovėje "Ladbrokes", vertinami 33 proc. Artimiausi konkurentai – Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ahern ir Jungtinių Tautų pabėgėlių organizacija UNHCR, o popiežiaus Pranciškaus galimybės – tik 6 proc. Kitos lažybų kontoros Gretos šansus vertina dar geriau: "Unibet" – 44 proc., o "Betway" – net 50 proc.

Depresijos gniaužtuose

G.Thunberg kelias Nobelio premijos link prasidėjo nepavydėtinomis, daug dvasinių ir fizinių kančių sukėlusiomis aplinkybėmis.

Pernai vasarą pasirodžiusioje ir tuoj pat į kitas kalbas pradėtoje versti knygoje "Signerad scener ur hjärtat" ("Scenos iš širdies") atskleidžiamos aplinkybės, kuriomis paauglė iš Stokholmo virto pasaulinio judėjimo varikliu.

Vyriausia operos solistės Malenos Ernman ir aktoriaus Svante's Thunbergo dukra šiandien sako, kad apie klimato kaitą pirmą kartą išgirdo būdama aštuonerių, kai sužinojo, kodėl reikia išjungti namuose elektrą, rūšiuoti atliekas. Būdama dešimties ji sunkiai susirgo. Taip sunkiai, kad šiandien žvelgiant į aktyvią paauglę sunku patikėti, jog kadaise ji buvo pavojingai priartėjusi prie mirties slenksčio.

Kai pernai žiemą "TEDxStockholm" konferencijoje G.Thurnberg atskleidė savo sutrikimų puokštę, tarp kurių – ir selektyvus mutizmas ("Iš esmės tai reiškia, kad aš kalbu tik tada, kai matau būtinybę. Ir dabar tokia akimirka"), auditorija reagavo audringu juoku. Tačiau tuomet, kai šie sutrikimai tik brendo ir gilėjo, Greta ir jos šeima išgyveno juodžiausią periodą.

Anot M.Ernman, Gretos būsena ūmai pasikeitė, kai ji pradėjo lankyti penktą klasę. Ji verkė atsigulusi miegoti, verkė pakeliui į mokyklą, verkdavo per pamokas ir pertraukas – mokytojai kone kasdien skambindavo tėvams. Kone kasdien nepasibaigus pamokoms tėvams tekdavo ją parvežti namo. Čia ji nesitraukdavo nuo Mozės, auksaspalvio retriverio – Greta valandų valandas galėdavo sėdėti ir glostyti šunį.

"Mes bandėme viską, kas buvo mūsų jėgoms, tačiau nesėkmingai. Mūsų dukra grimzdo į savotišką tamsą ir beveik nustojo gyventi. Ji nebegrojo pianinu. Nebesijuokė. Nustojo kalbėti. Ir nustojo valgyti, – skausmingus išgyvenimus savo knygoje atskleidžia M.Ernman. – Gerai žinojome, ką turime daryti. Mes darysime viską. Viską pakeisime. Susigrąžinsime Gretą, kad ir kiek tai kainuotų."

Kova dėl kiekvieno kąsnio

Bandydami išbalansuoti tarp darbo teatre ir rūpinimosi dviem metais jaunesne dukra Beata, tėvai bandė susigrąžinti Gretą į pasaulį, kuriame augama, džiaugiamasi, mokomasi. Ir valgoma: panirusi į depresiją mergaitė nustojo valgyti, todėl vos per du mėnesius neteko 10 kg.

Pusryčiai: 1/3 banano. Trukmė: 53 min. Ant sienos kabo baltas A3 formato lapas, kuriame užrašoma, ką Greta valgo ir kiek tai trunka. Nedaug. Ir tai užtrunka. Tačiau Stokholmo mitybos sutrikimų centre šeimai pasakė: ilgalaikėje perspektyvoje šis metodas pasiteisina. Ant lapo surašomi produktai, kuriuos galima valgyti, kuriuos valgyti galbūt bus galima vėliau, kuriuos valgyti galbūt kažkada bus užsinorėta. Gretos meniu sąrašas trumpas: ryžiai, avokadas, itališki bulvių virtinukai.

Suskaičiuojamas kiekvienas regbio kamuolio formos, čiulpiamų saldainių dydžio virtinukas: bus pridėta per daug, Greta nevalgys; per mažai – liks nepasisotinusi. Po 20 min. procedūros – išrūšiavusi, apvarčiusi, suskaičiavusi virtinukus Greta pradeda valgyti. Mažučiais kąsneliais. Po 39 min. mergaitė pareiškia esanti soti.

"Išbandėme visus įmanomus metodus. Bandėme griežtumu. Rėkėme, juokėmės, grasinome, keikėme, maldavome, verkėme ir susigalvodavome pačių įvairiausių atpildo prizų, kokių tik galėjo išmąstyti mūsų fantazija. Tačiau šis metodas suveikia geriausiai. Svante eina prie lapo ir užrašo: pietūs – penki virtinukai; trukmė – 2 val. 10 min.", – atrodo neįtikima, kad ši knygos herojė – ta pati aplinkosaugos aktyvistė paauglė, kuri šiandien susitinka su prezidentais, Romos popiežiumi, Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi ir Europos Komisijos prezidentu, kalba užsienio valstybių parlamentuose, kuri sugebėjo įpūsti naujos energijos ekologijos kampanijai.

Diagnozė: ypatinga asmenybė

"Greta yra protinga. Jos regimoji atmintis puiki. Ji, pavyzdžiui, gali išvardyti visas pasaulio valstybes, jų sostines ir atvirkščiai. Svante, kuris vaikystėje buvo išmokęs skrydžių tvarkaraščius, tvirtina, kad ji ideali jo kopija. Per mažiau nei minutę Greta beria periodinės lentelės elementus, tik supyksta, jei nežino, kaip kai kuriuos jų ištarti", – dar nesenos praeities dienoraščio puslapiais dalijasi mama.

Greta mokosi slapta: mokyklos bibliotekoje, laisvalaikiu ar per pertraukas su mergaite susitinkanti mokytoja padeda jai įveikti penktos klasės kursą. Kai Stokholmo valgymo sutrikimų centras teigiamai įvertina Gretos svorio pokyčius, atliekami neuropsichiatrijos testai.

"Mūsų dukra turi Aspergerio sindromą, aukšto intelekto autizmą ir kenčia nuo obsesinio kompulsinio sutrikimo. Nenustembame. Šias išvadas padarėme jau prieš daug mėnesių. Kai išvykome iš vaikų ir jaunimo psichiatrijos klinikos, paskambina Beata. Ji šiandien valgys pas draugę. Tai pirmas kartas per ilgą laiką, kai Beata neturi vakarieniauti viena. "Greitai mes pasirūpinsime ir tavimi, mano meile, – pažadu jai, – tačiau pirmiausia turi pasveikti Greta." Vasara, todėl namo einame pėsčiomis. Pagaliau mes beveik nebeturime rūpintis, kad nebūtų sudeginta nė viena papildoma kalorija. Tai, ką įveikė mūsų dukra, sunku įvardyti medicinos ar kitokiais terminais", – rašo Gretos mama.

Tik juoda ir balta

Per vieną pamoką Gretos klasė žiūri filmą apie pasaulio vandenyno taršą. Ramiojo vandenyno pietuose plūduriuoja plastikinių šiukšlių sala, dydžiu prilygstanti Meksikai. Bežiūrėdama filmą Greta pravirksta. Sukrėsti ir jos klasės draugai. Pamokai baigiantis mokytoja pasako, kad pirmadienį ją pavaduos kitas žmogus, nes savaitgaliui išvykstanti į vestuves Konektikute, prie Niujorko. "Oho, laimės paukštis", – suošia mokiniai.

Atsidūrę koridoriuje visi pamiršta prie Čilės krantų plūduriuojančią šiukšlių salą. Iš pūkinių striukų ištraukiami nauji aifonai. Visi, kurie bent kartą buvo Niujorke, prisimena, kiek daug kietų žmonių ten gyvena. Kažkas prabyla apie Barseloną, kurioje galima puikiai apsipirkti. Dar kažkas su mama per Velykų atostogas skris į Vietnamą... Greta vėl sutrinka.

Aspergerio sindromo pažymėti žmonės mato tik balta ir juoda – jokių pilkųjų zonų. Greta žvelgia į rūkstančius kaminus, bet regi besiveržiančias šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Mokyklos valgyklos meniu – mėsainiai, bet Greta negali valgyti. Valgykloje šilta ir daug žmonių, tvyro kurtinantis triukšmas. Mėsos gabalas lėkštėje nebepanašus į maistą – veikiau į sutraiškytą gyvos būtybės, jautusios, turėjusios sąmonę ir sielą, raumenį. Greta pravirksta. Ji nori namo, tačiau neturi teisės grįžti, privalo mokyklos valgykloje valgyti nužudytus gyvūnus, kalbėti apie firminius drabužius, makiažą ir telefonus.

Gretos būseną apibūdina aiški diagnozė, tačiau tai nereiškia, kad ji negali būti teisi – tai aplinkiniai yra tokie neteisūs, kaip tik įmanoma būti neteisiam. "Nes Greta labai stengiasi išspręsti lygtis, kurias mes jau esame išsprendę. Šios lygtys – jos bilietas į kasdienybę. Juk ji mato tai, ko mes nenorime matyti", – rašo mama.

Aspergerio sindromo pažymėti žmonės, kaip vėliau sakys pati Greta, mato tik balta ir juoda – jokių pilkųjų zonų. Greta žvelgia į rūkstančius kaminus, bet regi besiveržiančias šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Vėjas jas pakelia į dangų, o atmosferą jos paverčia milžiniška nepermatoma šiukšlių krūva. "Ji yra vaikas, mes – karaliai. Ir mes visi esame nuogi", – rašo E.Ernman.

Beata, šeimos didvyrė

Kaip ir Gretos atveju, tarp dešimtųjų ir vienuoliktųjų metų krizė ištinka ir Beatą. Jai specialistai gali pritaikyti daug diagnozių, tačiau nė vienos – 100 proc. "90 proc. aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, 60 proc. autizmo, 50 proc. prieštaraujančio neklusnumo sindromo ir 70 proc. obsesinio kompulsinio sutrikimo. Iš viso per 100 proc. neuropsichiatrinių sutrikimų kriterijų, tačiau nė vienos aiškios diagnozės", – paaiškina psichologė.

"Tada aš pirmą kartą per penkiolika metų pamačiau viešai verkiantį Svantę. Jis ir šiaip nedažnai verkia, tačiau dabar jis nebegali liautis. "Mes turime jai padėti", – raudodamas sako jis. Galiausiai Beatai diagnozuojamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei Aspergerio sindromai, obsesinio kompulsinio sutrikimo bruožai", – rašo motina.

Jei Beatai nebūtų buvusi nustatyta diagnozė, tėvai nebūtų galėję kartu su mokykla imtis priemonių, kurie Gretos seserį vėl leido integruoti ir jaustis jai gerai. Nebūtų galėję jos draugų tėvams, mokytojams ir kitiems suaugusiesiems paaiškinti jos elgesio.

"Be Beatos diagnozės nebūtų ir šios knygos, – atvirauja motina. – Juk realybė atrodo tokia žiauri. Skirtumas – kaip tarp dienos ir nakties. Tačiau diagnozė Beatai reiškia naują pradžią, paaiškinimą, reabilitaciją. Kad ir kas nutiktų, mes negalime į pyktį reaguoti pykčiu – tai duotų daugiau žalos nei naudos. Mes prisitaikome, planuojame, gyvename pagal griežtą rutiną ir ritualus. Valanda po valandos. Bandome rasti įpročius, kurie prigytų. Kartais, kai nutinka kas nors nenumatyta, viskas sugriūva, tačiau tokiais atvejais mes vėl iš naujo pradedame. Kiekvienas apsiimame rūpintis po vaiką. Gyvename atskirai."

Kiekvienoje šeimoje yra didvyris ar didvyrė. Jų šeimoje tai Beata. "Kai Gretai buvo sunkiausia, Beata turėjo likti nuošalyje ir viską aiškintis viena. Jei ji to nebūtų padariusi, nebūtų niekas pavykę. Be jos nieko nebūtų", – konstatuoja motina.

Nuotraukoje iš kairės – JT generalinis sekretorius A.Guterresas, G.Thunberg, Austrijos prezidentas A.Van der Bellenas ir aktorius, JAV politikas, visuomenės aktyvistas A.Schwarzeneggeris.

Tikslas – pakeisti prioritetus

"Naujas rekordas!" – šeštadienio rytą mosuodama skaičių išmargintu A4 formato lapu į virtuvę ateina Greta. "Apie aplinkosaugą ir klimatą – kiek daugiau nei 1 proc. Daugiausia, žinoma, tai nedideli pastebėjimai ir seni tekstai", – Gretos domėjimasis ekologija išaugo į labai rimtą žiniasklaidos monitoringą. Viskas prasidėjo nuo vieno pažįstamo pastabos, kad tuoj jis negalėsiąs skaityti laikraščių, nes juose nuolat rašoma apie baisius dalykus: "Visada tik krizė po krizės. Karas, Trumpas, prievarta, nusikaltimai ir klimatas."

Greta suklūsta ir pradeda aiškintis, ar iš tikrųjų ekologijos tema rašoma tiek jau daug. Ji tyrinėja, ką savo naujienų puslapiuose apie klimatą ir ekologiją rašo keturi didžiausi Švedijos dienraščiai ir kiek dėmesio skiriama tolimoms kelionėms, apsipirkimui, automobiliams. Rezultatai kaskart būdavo analogiški: apie ekologiją ir klimatą – 0,3–1,4 proc., kitomis temomis – gerokai daugiau.

Kai vienas didžiausių Švedijos laikraščių paskelbė skirsiantis klimatui neįprastai daug dėmesio, Greta penkias savaites nuodugniai analizavo rašinius. Rezultatas nenustebino. Apie pirkinius – 22 proc., automobilius – 7 proc., keliones lėktuvu – 11 proc. Apie klimatą – 0,7 proc. Kad ir kokius laikraščius analizuotų, kiekvieną kartą rezultatai identiški.

"Kai tema apie klimatą bus didžiausia naujiena, tą dieną kalendoriuje aš apibrauksiu raudonai, – pareiškia Greta. Tačiau tai dar neįvyko, nors tikriname antrus metus", – rašo mama.

Kitu žvilgsniu

Greta ne tik atkakliai tyrinėja žiniasklaidą, bet ir ragina šeimą gyventi ekologiškai: mergaitė jau ne tik taupo elektrą, bet ir ima maitintis veganiškai. Šeimos narius ji įtikina ne tik pakeisti mitybą, bet ir atsisakyti kelionių lėktuvu. M.Ernman, žinomai operos solistei, tenka gerokai koreguoti darbo planus.

Kai 2018-ųjų gegužę mergaitė laimi dienraščio "Svenska Dagbladet" paskelbtą rašinių ekologijos tema konkursą, apie ją sužino visa Švedija.

"Aš matau pasaulį iš kitos perspektyvos, – visai netrukus paauglė sakė interviu "The New Yorker". – Aš domiuosi tam tikrai dalykais. Paprastai žmonės su autizmo spektro sutrikimais gilinasi į kokią nors ypatingą sritį." Rūpestis klimatu tapo Gretos gelbėjimo ratu, suteikia jos kasdienybei prasmę.

Radusi išeitį iš savo slogių minčių labirinto, G.Thunberg atgaivino konformizmu seniai apaugusį ekologijos judėjimą. Klimato kaita, atšilimas, katastrofiškas ledynų tirpsmas, rūšių išnykimas, – švedų paauglės dėka nuo šių temų nupūstos dulkės, šiandienos jaunimui – ne tik jauniesiems politikams, bet ir paaugliams, tiems socialinių tinklų ir virtualių žaidimų vergams, jos tapo svarbios ir aktualios.

Jei keli vaikai visame pasaulyje gali patekti į pirmus laikraščių puslapius vien todėl, kad kelias savaites neina į mokyklą, įsivaizduokite, ką galime padaryti visi drauge, jei tik norėtume.

"2078-aisiais man bus 75-eri. Jei aš turėsiu vaikų ar anūkų, galbūt jie kurią dieną leis su manimi. Galbūt jie paklaus apie jus, žmones, kurie gyveno 2018-aisiais. Galbūt jie paklaus, kodėl jūs nieko nedarėte, kai dar turėjote laiko. Nuo to, ką mes dabar darysime arba ko nedarysime, priklausys mano ir mano vaikų bei anūkų gyvenimas. Todėl rugpjūtį, prasidėjus mokslo metams, aš pasakiau: gana. Aš atsisėdau priešais Švedijos parlamentą. Paskelbiau mokyklos streiką dėl klimato, – klausant G.Thurnberg kalbą "TEDxStokholm" ar kitose konferencijoje, gausius interviu, girdint tragišką ekologinę būklę iliustruojančius skaičius, sunku patikėti, kad taip kalba paauglė.

Į G.Thurnberg idėją "Fridays for Future" atsiliepė milijonai mokinių visame pasaulyje. Penktadieniais vietoj įprastų pamokų mokykloje jie renkasi pilietiškumo pamokas: streikuoja reikalaudami, kad politikai ir visuomenė keistų požiūri į ekologiją.

Mokykla palauks

Tikrą revoliuciją sukėlusi atkakli paauglė patinka toli gražu ne visiems. Ne vien dėl to, kad baksnoja į politikų ir verslo itin nemėgstamą klimato kaitos temą, reikalauja daug kainuojančių, bet aplinką tausojančių sprendimų. Kritikus erzina puikiai sustyguota viešųjų ryšių kampanija, tai, kad G.Thurnberg nuolat lydi ne tik šeimos nariai, bet ir profesionalai. Ar Greta ilgainiui nepavirs tuo, ką šiandien kritikuoja pati: dar vienu ekologijos temomis prekiaujančiu projektu, šou, kuriame svarbiausias vienas veikėjas, o ne klimato problemos?

Gimtojoje Švedijoje Greta vertinama taip pat dvejopai. Nors kritikos nestinga ir jos politikams, Stokholmas tyliai džiaugiasi: paauglė tapo puikiu Švedijos kaip progresyvios šalies simboliu pasaulyje.

"Kai kurie žmonės sako, kad verčiau eičiau į mokyklą. Kai kas sako, kad geriau jau mokyčiausi ir tapčiau klimato tyrinėtoja, kuri išspręstų klimato krizę. Tačiau klimato krizė jau išspręsta. Mes žinome visus faktus ir sprendimus. Mes tik turime pabusti ir kai ką pakeisti. Kodėl turėčiau mokytis ateičiai, kurios tuoj nebebus, jei niekas nieko nedarys, kad išgelbėtų tą ateitį? Kokia prasmė mokytis mokyklos sistemos peršamų faktų, jei pagrindiniai faktai, kylantys iš mokslo, susijusio su ta pačia mokyklos sistema, mūsų politikams ir mūsų visuomenei nieko nereiškia? Kai kurie žmonės sako, kad Švedija yra maža šalis ir nėra prasmės ką nors daryti. Tačiau jei keli vaikai visame pasaulyje gali patekti į pirmus laikraščių puslapius vien todėl, kad kelias savaites neina į mokyklą, įsivaizduokite, ką galime padaryti visi drauge, jei tik norėtume", – "TEDxStockholm" konferencijoje sakė G.Thurnberg.

Į mokyklą, beje, G.Thurnberg grįš tik kitąmet rudenį. Artimiausiais mokslo metais ji nusprendė pasiimti atostogų. Be kita ko, ir todėl, kad, ignoruojant lėktuvus, kelionės po pasaulį atima daug laiko. Juk į viršūnių susitikimą Davose, kaip ir į klimato kaitai skirtą konferenciją Katovicuose, ji keliavo elektromobiliu.

Kita JT klimato konferencija vyks gruodį Čilėje. G.Thurnberg laukia labai ilga kelionė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Jau ir psichams Nobelį duos ? Žiegždriuose dar ne tokių yra, galim pasiūlyti...

...

... portretas
Vėjininkai jau vaikų griebias (jie dar naivūs, kvaili) kad SAVO kaltę dėl klimato kaitos nors kiek pridengtų.

Bailus Anonimas

Bailus Anonimas portretas
Užtenka mum ir savos propagandos. O gamtai visiškai рохui ant žmonių. Žemė klestėjo prieš mus ir dar ilgai žaliuos po mūsų. O žmonėms reikia herojų, todėl šią pasaką ir turime. Bet tai tik pasaka.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių