Egiptietiškas šarmas

- Labas, aš Ramzis. Ramzis Antrasis, - patikslina plačiai šypsodamasis ir ranką tiesdamas egiptietis juodomis žybsinčiomis akimis.

Jis juokauja.

Šiek tiek pasidomėjęs Egipto istorija žino ir žymų karžygį faraoną Ramzį Antrąjį, todėl smagiai nusišypsos priimdamas pašnekovo žaidimo taisykles.

Iš tikro prekijas smilkalais, akinamo mėlynumo milteliais skalbiniams balinti ir stebuklingomis žievelėmis krūtims didinti yra Mohamedas. Jų Egipte kas antras vyras. Pranašo Mohamedo garbei.

Alachas atleidžia

Ramzis Antrasis kviečia atsisėsti, vaišina šaltu nacionaliniu egiptietišku vyšnių gėrimu karkade, bando spėti, iš kokios šalies pas jį užklydusi europietė.

Net jeigu jam nepavyksta nieko įsiūlyti nusipirkti, jis būtinai pakvies užsukti rytoj atsigerti arbatos, pasilinksminti „Tūkstantis ir vienoje naktyje“, netgi įbruks ant lapelio užrašytą telefono numerį ir paragins paskambinti.

Ir visa tai vyko šventojo ramadano metu.

Ramziui Antrajam ant kaktos ryški pamaldumo žymė. Lyg suragėjusi tamsi pluta, atsiradusi nuo karštų maldų penkis kartus per dieną. Jaunas vyras neslepia, kad Alachas neatleistų, jei jis gertų alkoholio arba šviesiuoju paros metu valgytų. Tačiau likti abejingas moterims tikras arabas negali. Jis įsitikinęs, kad Alachas neatleistų praleistos progos.

Ieško meilužio

Kai kurie, ne tokie tikintys egiptiečiai tarp europiečių iš tiesų žvalgosi tikrojo savo šanso. Egipte, kaip ir kitose neturtingose šalyse, klesti sekso turizmas. Jauni, gražūs, išsikvėpinę ir plaukus su žele susitepę vaikinai laukia sekso ištroškusių moterų. Pageidautina iš turtingų šalių.

Pusamžės moterys Egipte išsirenka berniuką ir, pavertusios jį savo meilužiu, parsiveža namo. Tokia naujųjų laikų vergystė yra trokštama gausiose ir labai neturtingose šeimose augančių vaikinų.

Saugo policija

Ekskursijų vadovai sako, kad būtent dėl to, kad darbo ir pinigų neturintys egiptiečiai neužplūstų kurortų pradėdami merginti ir persekioti ten besiilsinčias moteris, poilsio zonos saugomos lyg uždara valstybė.

Įvažiuojant į miestą net kelis kartus tikrinami ne tik turistų, bet ir egiptiečių palydovų dokumentai. Turizmo policija bet kada mieste vaikštinėjančio poilsiautojo gali paprašyti parodyti dokumentus. Kareiviai saugo ir visus turistų lankomus objektus.

Nenuostabu, kad egiptiečiai taip saugo turistų ramybę. Turizmas yra trečioje vietoje pagal valstybei atnešamas pajamas. Daugiausiai, 5 milijardus dolerių per metus šalis gauna iš naftos, 3,5 milijardo dolerių jiems uždirba Sueco kanalas, 2-3 milijardus dolerių suveža viso pasaulio turistai.

Vasara žiemą

Ši šalis žmones traukia tūkstantmečius. Visais laikais Egiptas viliojo savo kultūros ir civilizacijos palikimu, mistinėmis vietovėmis, šiandien nuo tamsios ir šaltos žiemos europiečiai, ir ne tik jie, bėga ten, kur vasara nesibaigia ištisus metus.

Sakoma, kad Egiptas žiemą populiarus taip, kaip Turkija vasarą. Beje, Egiptas šiemet yra pati populiariausia šalis, kur lietuvaičiai pasirinko sutikti Naujuosius metus. Jei prieš ten vykdami šie žmonės Egipto netapatino su prieš kelis tūstančius metų buvusiu kultūros ir civilizacijos lopšiu, liks nenusivylę.

Kraštutinumų šalis

Čia tik du metų laikai - žiema ir vasara. Tai visiškai oficialu ir netgi nurodydami darbo laiką egiptiečiai išskiria ne savaitės dienas, o šiuos du metų laikus. Nuo gegužės iki rugsėjo Egipte - svilinanti vasara, kurios vidutinė oro temperatūra - 40 laipsnių. Nuo rugsėjo iki gegužės šalį „sukausto“ žiema, kurios temperatūra nekrenta žemiau 22 laipsnių. Šioje šalyje saulė šviečia 365 dienas per metus, o lyja dvi valandas. Kai kuriose vietovėse lyja kartą per 7- 8 metus. Todėl panašaus amžius vaikai pirmą kartą išvydę kažką iš dangaus krentant negali atsistebėti.

Čia greta prabanga ir visiškas skurdas. Egipte 50 procentų žmonių visiški skurdžiai, o 25 procentai gyventojų yra labai turtingi. Iš jų 5 procentai patenka į pasaulio turtingųjų sąrašą.

Čia juoda kaip derva, bet žvaigždėta naktis ir akinančiai saulėta diena.

Čia arba dykuma, arba rojus. Net 94 procentus teritorijos užima dykuma, tačiau siauras ruoželis žemės palei Nilą yra toks derlingas, kad per metus žmonės nuima tris derlius.

Atleidžia nuodėmes

Ant Raudonosios jūros kranto auga prabangūs kurortai. Šarm El Šeichas – vienas prabangiausių. Nors žodelis „šarm“ su mums žinomu prancūzišku šarmu neturi nieko bendra, tačiau kurortas traukia įžymius žmones iš viso pasaulio. Čia kasmet kelis kartus ilsisi Egipto prezidentas Mubarakas, poilsiavo buvęs Amerikos prezidentas Bilas Klintonas ir kiti žymūs pasaulio politikos veikėjai. Čia ilsėjosi ir mūsų šalies premjeras Algirdas Brazauskas, kuriam poilsis šiame šarmingame kurorte baigėsi vestuvėmis.

Sinajaus pusiasalyje tarp dviejų didžiulių Afrikos ir Azijos kontinentų esantis kurortas dėl šių mistinių savybių gali tapti patrauklus moterims. Juo labiau, kad tik ilsintis Šarm El Šeiche (karališkoje įlankoje) galima aplankyti ir kitas tūkstantmečiais mistinėmis vadinamas vietas.

Netoli yra garsusis Mozės kalnas. Į esantį 2285 m. virš jūros lygio kalną žmonės dažniausiai kopia naktį, viršukalnėje alėtų pasitikti saulėtekį. Pagal krikščionikąją legendą, tai tas pats šventas Chorivų kalnas, kurio viršunėje Mozė gavo akmenines plytas su įrašytais jose 10 Dievo įsakymų. Į kalno viršukalnę veda du keliai. Vienas -iš 3750 laiptelių, kitas, ne mažiau 10 kilometrų kelias dulkėtu serpentinu. Pasak padavimų, žmogui užlipusiam į Mozės kalną ir sutikusiam saulėtekį, atleidžiamos visos nuodėmės.

Kita stebuklinga vieta yra šio kalno papėdėje. Tai - Šv. Kotrynos vienuolynas - seniausias pasaulyje veikiantis pravoslavų vienuolynas.

Vienuolyno teritorijoje auga erškėtis - krūmas, kurio ugnies liepsnoje Dievas pirmą kartą apsireiškė pranašui Mozei.

Draustinis po vandeniu

Kol moterys tiki stebuklais, vyrai Šarm El Šeiche, kuris išvertus iš arabų kalbos reiškia „karališką įlanką“, stebuklų ieško po vandeniu. Čia tik nusileidus laipteliais iš viešbučio, tereikia pakišti galvą po vandeniu. Raudonosios jūros pasaulio parkas-draustinis garsėja koralų ir žuvų įvairove. Žinovai sako, kad Ras Mohamede, kuris 1983 metais tapo nacionaliniu parku ir papildė pasaulio UNESCO paveldo sąrašą, koralai pagal savo grožį ir dydį yra antroje vietoje po greta Australijos krantų esančių koralinių rifų.

Pasaulio Motina

Daugeliui turistų Egiptas asocijuojasi su piramidėmis ir Sfinksu.

Tačiau egiptiečiams Egiptą tapatina su šalies sostine Kairu. Jiems Kairas ir yra Egiptas, ir atvirkščiai. Jie abu vadinami tuo pačiu vardu – Masr. Viena istorija iš Tūkstančio ir vienos nakties pradedama taip: keletas vyrų mečetėje kalbasi apie užsienio šalis ir didingus miestus. Vienas iš jų sako: “Bagdadas yra rojus”. Kitas, vyresnis, į tai atsako: “Tas, kuris nematė Kairo, nematė ir pasaulio. Kaire dulkės yra auksinės; Nilas yra kaip stebuklas; moterys – kaip juodaakės rojaus mergelės; ir kaip galėtų būti kitaip, jeigu šitas miestas yra Pasaulio Motina”.

Šiandien Kairas yra „motina“ 16 milijonų egiptiečių, afrikiečių ir visokių klajoklių. Gyventojų tankumas vienam kvadratiniam kilometrui čia yra vienas iš didžiausių pasaulyje.

Patekęs į šį miestą gali pasijusti chaose, kuriame nepaisomas jokios taisyklės, tarp jų ir eismo. Automobiliai čia vietoj keturių juostų važiuoja septyniomis ir labai triukšmingai. Kairui trūksta erdvės plėstis, todėl čia, ypač miesto centre aplink Nilą, neretai kaimynystėje galima pamatyti modernius „Hilton“, „Scharaton“ viešbučius ir molinių namelių rajoną, kur ožkos bėgioja po kambarius, o vanduo gaunamas tik iš čiaupo gatvėje.

Nežemiški statiniai

Tačiau Kairo gyventojai tame nemato nieko keisto. Jiems nebūdingas vakarietiška manija lygiuotis į tai, kas yra naujausia ir geriausia.

Taip greičiausiai yra todėl, kad šie žmonės gyvena šalia istorijos paminklų, kurių amžius šiandien siekia daugiau kaip 4,5 tūkstančių metų.

Gizos piramidės matomos iš aukštesnių pastatų viršutinių aukštų beveik visame Kaire.

Kaip vienintelės iš išlikusių septynių pasaulio stebuklų, piramidės gausiai lankomos turistų. Bet stebėtinas yra ne tik piramidžių amžius. Iki šiol nėra atsakymo į klausimą – kaip piramidės buvo pastatytos ir kokia jų tikroji prasmė. Manoma, kad jos buvo didžiuliai kapai, statyti pagal faraonų nurodymą tūkstantinių darbininkų būrių rankomis. Gizos aukštumoje tebevykstantys kasinėjimai pateikia vis daugiau įrodymų, kad piramides statę darbuotojai nebuvo vergai, bet gerai organizuoti Egipto valstiečiai. Nepaisant visų surinktų įrodymų, vis dar yra netikinčių, kad senovės egiptiečiai savo rankomis galėjo pastatyti tokius statinius. Piramides tiriantys mokslininkai analizuoja akmenų atgabenimo ir montavimo metodus, stebina matmenys, tikslūs iki milimetro. Kai kas bando įrodyti, kad piramides pastatė ateiviai iš kitos planetos. Tik pamačius piramides galima suprasti, kodėl tiek daug žmonių tiki, kad šie statiniai yra nežemiškos kilmės.