Europos Centrinis Bankas ir vėl apkarpė palūkanas

Pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 3,25 procento.

Kartu tiek pat mažėja refinansavimo palūkanų norma - nuo 3,65 iki 3,4 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – nuo 3,9 proc. iki 3,65 procento.

Pakeitimai įsigalios spalio 23-ąją.

ECB pranešime teigiama, jog sprendimas pagrįstas atnaujintais infliacijos perspektyvų, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos transmisijos stiprumo vertinimais. Naujausi duomenys rodo, kad dezinfliacinis procesas vyksta sėkmingai, tuo tarpu ekonominio aktyvumo rodikliai nepatenkinami.

Reguliuotojas dabar mano, kad artimiausiais mėnesiais infliacija spartės, o kitąmet sulėtės iki tikslinės ribos.

ECB, siekdamas, kad infliacija laiku vėl pasiektų 2 proc. tikslą, išlaikys pakankamai ribojančias palūkanų normas tiek laiko, kiek reikės šiam tikslui pasiekti. Nustatant tinkamą ribojimo lygį ir trukmę bus ir toliau laikomasi nuo duomenų priklausančio ir kiekvieną posėdį vertinančio požiūrio, ir toliau nebus anksto įsipareigojama laikytis konkrečios palūkanų normų raidos, pažymima euro zonos centrinio banko pranešime.

Per precedento neturinčią euro zonos palūkanų normų didinimo seriją, pradėtą 2022 metų viduryje, siekiant pažaboti sparčiai kylančias kainas, ypač energijos ir maisto, jos buvo pakeltos iki aukščiausio lygio nuo 2001-ųjų. Pirmasis palūkanų mažinimas ketvirčiu procento įvyko birželio pradžioje, o antrasis – rugsėjo viduryje.

Eurostato duomenimis, metų infliacija euro zonoje lėtėjo nuo 2,2 proc. rugpjūtį iki 1,7 proc. rugsėjį, o bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų, alkoholio, tabako ir energijos kainų pokyčius, į kurią orientuojasi ECB, nustatydamas bazines palūkanas – nuo 2,8 proc. iki 2,7 procento. Taigi, pastarasis infliacijos rodiklis ir toliau viršija ECB nustatytą 2 proc. tikslinę ribą.

Kita vertus, nuo ankstesnio palūkanų mažinimo skelbti statistiniai duomenys atspindėjo ne tik tvarų infliacijos lėtėjimą, bet ir tai, jog padėtis bendros valiutos bloko ekonomikoje negerėja, tad priemonės jai gerinti neišvengiamos.

Rinkos dabar tikisi dar trijų iki ateinančių metų kovo pinigų politikos euro zonoje švelninimo etapų, įskaitant gruodį, kaskart bazines palūkanas apkarpant ketvirčiu procento.