E. Macronas, be kita ko, paragino Turkiją, kuri remia Azerbaidžaną, „nutraukti provokacijas“ konflikte dėl etninių armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono, kuris 1991 metais atsiskyrė nuo Azerbaidžano.

Prancūzijos vadovas, kuris ne kartą kivirčijosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu įvairiais klausimais, įskaitant Kalnų Karabachą, pridūrė, kad ilgalaikis susitarimas taip pat turėtų „apsaugoti Armėnijos interesus.“

Pasak E. Macrono, reikia nedelsiant stengtis bandyti surasti ilgalaikį politinį konflikto sprendimą, kuris padėtų išsaugoti tinkamas sąlygas Kalnų Karabacho gyventojams armėnams ir leistų sugrįžti dešimtims tūkstančiams žmonių, kurie dėl kovų pabėgo iš savo namų.

Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad Prancūzija „palaiko Armėniją šiuo sunkiu metu.“

Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Pasak V. Putino, Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos liks užimtose pozicijose, o regione bus dislokuota apie 2 tūkst. Rusijos taikdarių. Be to, Baku ir Jerevanas apsikeis belaisviais ir žuvusiųjų kūnais.