Vienintelės pasaulyje supervalstybės vadovas tvirtai parėmė Baltijos šalis

JAV prezidento Džordžo V.Bušo laiškai, kuriuos jis savo kelionės po Europą išvakarėse nusiuntė Baltijos valstybių vadovams, oficialiąją Maskvą smarkiai sutrikdė. Kremlius kol kas niekaip nereagavo į Amerikos vadovo teiginį, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga atnešė “Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksiją ir komunizmo įvedimą”.

Rusijos nepasitenkinimą tokia pokario įvykių traktuote liudija šios šalies žiniasklaidos komentarų antraštės “Bušas atvažiuoja perrašinėti istoriją”, “Bušas nuramino amerikiečius ir papiktino rusus”.

Atvyks šiandien

Antrojo pasaulinio karo pabaiga atnešė Vakarų Europai išlaisvinimą, tuo tarpu Vidurio ir Rytų Europai - sovietinę okupaciją ir komunizmą. Tai akcentuojama Dž.V.Bušo laiškuose, kuriuos Baltijos šalių prezidentai gavo JAV vadovo vizito į Rygą išvakarėse.

“Per šią kelionę aš paminėsiu Amerikos ir daugelio kitų šalių auką nugalint nacizmą. Vakarų Europai Antrojo pasaulinio karo pabaiga atnešė išlaisvinimą. Vidurio ir Rytų Europai karas taip pat atnešė sovietinę okupaciją, Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksiją ir komunizmo įvedimą”, - konstatavo JAV prezidentas.

“Tokie pareiškimai iš Vašingtono sukėlė didžiausią entuziazmą pirmiausiai Latvijoje, kurioje Bušo atvykimas traktuojamas kaip “amžiaus vizitas”, - vakar konstatavo interneto svetainė “Gazeta.Ru”.

Būtent dėl sovietinės okupacijos, kuri Baltijos kraštuose užtruko dar pusę amžiaus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Lietuvos ir Estijos prezidentai nusprendė nevykti į pergalės prieš nacius minėjimą Maskvoje, kuri vengia pripažinti ir pasmerkti okupacijos faktą.

Dž.V.Bušas šiandien atvyks į Rygą susitikti su trijų Baltijos valstybių prezidentais prieš viešnagę Maskvoje.

URM suglumusi

Kai užvakar tapo žinomas Dž.V.Bušo laiškų turinys, Maskvos žiniasklaida pradėjo atakuoti Rusijos užsienio reikalų ministeriją, kad jos pareigūnai pakomentuotų JAV prezidento teiginius, kurie yra visiškai priešingi Kremliaus nuostatoms. Pagal jas Raudonoji armija Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Baltijos šalis išvadavo, o jos 1940-aisiais nebuvo aneksuotos, bet savo noru prisijungė prie Sovietų Sąjungos.

“Gazeta.Ru” korespondentas pranešė, kad užvakar vakare Rusijos užsienio reikalų ministerijoje viešpatavo sumaištis. Jokio oficialaus pareiškimo dėl JAV prezidento teiginių URM nerengė, nes neturėjo jokio nurodymo iš Kremliaus.

“Man sunku ką nors šiuo klausimu pasakyti, nežinau, kas bus toliau, neaišku, ar ministerija apskritai komentuos Amerikos prezidento laiškus”, - svetainės korespondentui sakė ministerijos pareigūnas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų paminėta.

Irzlus komentaras

“Gazeta.Ru” savo irzliame komentare, pavadintame “Bušas atvažiuoja perrašinėti istoriją”, be kita ko, rašė: “Džordžas V.Bušas tapo pirmuoju ir pačiu svarbiausiu pasaulio bendruomenės atstovu, parėmusiu tą istorinę pokario įvykių traktuotę, kurios besąlygiškai laikosi Baltijos valstybės”.

Kita Rusijos svetainė - “Strana.Ru”, paskelbusi laiškų turinio komentarą, pavadintą “Bušas nuramino amerikiečius ir papiktino rusus”, teigė, kad JAV prezidentas savo žodžius skyrė ne tiek Baltijos šalių žmonėms, kiek savo tautiečiams.

“Amerikos visuomenė vargu ar labai pritaria Bušo kelionei į Rusiją, kuriai JAV žiniasklaida dabar skiria labai mažai gerų žodžių. Todėl prezidentas ir griebiasi tokių pareiškimų, kurie turėtų apraminti amerikiečius”, - citavo svetainė Maskvos politologą Viačeslavą Nikonovą.

“Strana.Ru” Dž.V.Bušo vizitą į Rygą vis dėlto pavadino “nedraugišku ir antirusišku”.

Bomba sprogo

Vyriausybės laikraštis “Rossijskaja gazeta” pabrėžė, kad “kažko tokio (kaip Dž.V.Bušo laiškai Baltijos šalių vadovams) Maskva mažiausiai tikėjosi, juo labiau prieš pat gegužės 9-ąją”. “Latvijos prezidentės padėta bomba sprogo pergalės dienos ir didžiausių pasaulio valstybių lyderių atvykimo į Maskvą išvakarėse”, - konstatavo “Rossijskaja gazeta”.

Laikraštis turėjo galvoje Vairos Vykės-Freibergos dar sausį paskelbtą oficialų pareiškimą, kuriuo ji smarkiai sunervino Kremlių, nurodžiusi, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga Baltijos valstybėms reiškė ne išvadavimą, bet naują ir žiaurią okupaciją.

Pasak “Rossijskaja gazeta”, “jeigu tarptautinė bendruomenė pripažins, kad Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos valstybes, Lietuva, Latvija ir Estija gali SSRS teisių ir pareigų perėmėjai - Rusijai pareikšti milijardines pretenzijas”.

Lietuva jau anksčiau yra oficialiai pareikalavusi, kad Rusija atlygintų sovietinės okupacijos padarytą žalą. Maskva tokias pretenzijas griežtai atmetė.

Vieną kritikavo, kito nelietė

Rusijos prezidento specialusis atstovas santykiams su Europos Sąjunga (ES) Sergejus Jastržembskis pavadino “neprideramu” ES komisaro iš Vokietijos Giunterio Ferhoigeno pirmadienį paskelbtą raginimą Rusijai pripažinti Baltijos šalių sovietinės okupacijos faktą.

“Ferhoigeno pareiškimas padarytas netinkamu ir nederamu laiku, artėjant labai svarbiai istorijos datai ir neatitinka kitų ES vadovų pareiškimų, kuriuose jie pritarė santykių su Rusija plėtrai”, - agentūra Interfax citavo S.Jastržembskio žodžius, pasakytus vakar per spaudos konferenciją Maskvoje.

Pasak specialiojo atstovo, “jeigu vadovausimės termino “okupacija” vartojimu tarptautinėje teisėje ir remsimės istorijos faktais, neįmanoma nedaryti išvados, kad negalėjo būti nė kalbos apie (Baltijos šalių) okupaciją”.

“SSRS nebuvo paskelbusi karo šioms valstybėms ir nevykdė jų teritorijoje karo veiksmų. Sovietinė armija buvo įvesta pagal tarpusavio susitarimus ir sutartis, kurias pasirašė trijų Baltijos valstybių gyventojų teisėtai išrinkta valdžia, kad ir kaip šią valdžią mes vertintume”, - aiškino Rusijos prezidento specialusis atstovas.

Stalinizmo nusikaltimus dangstęs politikas vakar visą dėmesį sutelkė komisarui G.Ferhoigenui, visiškai neliesdamas JAV prezidento laiškų Baltijos valstybių vadovams.

Spaudimui nepasidavė

Tuo tarpu Amerikos žiniasklaida teigia, jog laiškų Baltijos valstybių vadovams tonas sugriežtėjo po to, kai Vašingtonui nepavyko padaryti spaudimo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis pakeistų savo požiūrį į Antrojo pasaulinio karo pabaigos vertinimą.

Laikraštis “The Washington Post” vakarykščiame numeryje rašė: “Amerikos prezidento mėginimai priversti Rusijos prezidentą pripažinti sovietinės praeities juodąją pusę, kaip atrodo, žlugo. JAV šaltiniai teigia, kad Bušo administracija slaptai mėgino įtikinti Putiną pasinaudoti proga ir denonsuoti Stalino suokalbį su Hitleriu, pagal kurį buvo padalyta Lenkija, o SSRS gavo galimybę “praryti” Baltijos šalis”.

Tačiau anksčiau V.Putinas Molotovo-Ribentropo paktą apibūdino tik kaip Maskvos mėginimą “apsaugoti savo interesus ir vakarines sienas”.

Savo metiniame pranešime V.Putinas SSRS žlugimą 1991 m. pavadino “didžiausia amžiaus geopolitine katastrofa”. Pastaroji traktuotė gerokai suglumino analitikus, maniusius, kad dabartinis Rusijos prezidentas sovietinės praeities ilgisi mažiau.