Vokietijoje įsigaliojus naujam imigracijos įstatymui, į šią šalį bus smarkiai apribotas žydų, gyvenančių NVS šalyse, įvažiavimas

Vokietijai keičiant imigracijos įstatymą, jį kritikuoja žydų organizacijos, tačiau jam iš esmės pritaria Izraelis, siekiantis, kad kuo daugiau žydų atvyktų į šią valstybę, iš visų pusių apsuptą arabų.

27 tūkstančiai pareiškimų

Vokietijos vyriausybės kontroliuojama radijo stotis “Vokiečių banga” pranešė, kad nuo šių metų pradžios žydams, siekiantiems emigruoti iš NVS šalių, įskaitant Rusiją, reikės gauti kurios nors federalinės žemės leidimą joje apsigyventi, išduotą iki 2005 metų sausio 1 dienos. Berlyne oficialiai paskelbta, kad 27 tūkstančiai žmonių tokį dokumentą jau turi. Maždaug tiek pat asmenų pateikė prašymus, bet leidimo dar neturi.

Anot “Vokiečių bangos”, iki birželio turės būti nuspręsta, pagal kokias taisykles - senas ar naujas - tie prašymai turės būti svarstomi. Radijo stotis nurodo, kad ateityje prašymai bus svarstomi tik pagal smarkiai sugriežtintas naująsias taisykles, kurias reglamentuos keičiamas imigracijos įstatymas.

Teisinis vakuumas

1991 metų direktyva, reguliavusi pabėgėlių iš NVS šalių srautą, nustojo galioti, paskelbė federalinė Vidaus reikalų ministerija.

Naujos taisyklės dabar tik formuluojamos. Projektą rengia Vokietijos žemių (iš viso jų yra dešimt) vidaus reikalų ministerijų nuolatinės konferencijos delegatai. Kai projektas bus parengtas, jį nagrinės federalinė Vidaus reikalų ministerija. Paskutinį žodį tars bundestagas.

Federalinės Vidaus reikalų ministerijos atstovas “Vokiečių bangos” korespondentui pranešė, kad, ginčui dėl projekto nuolat smarkėjant, vidaus reikalų ministras Otas Šilis pareiškė, jog “pritars tik tokiam projekto variantui, kuris bus priimtinas visoms federalinėms žemėms”.

Slaptas dokumentas

Praėjusią savaitę Vokietijos žiniasklaida paskelbė kai kurias detales slapto dokumento, kurį 2004-ųjų pabaigoje parengė federalinė VRM. Laikraštis “Die Siuddeusche Zeitung” pranešė, kad nuo šiol bene svarbiausiu kriterijumi, siekiant gauti teisę apsigyventi Vokietijoje, bus tobulas vokiečių kalbos mokėjimas.

Pasak laikraščio, taip pat bus vertinami potencialaus imigranto šansai Vokietijoje gauti darbą. Priešingai, nei buvo numatyta ankstesniuose projektuose, iš žydų, vyresnių nei 45 metų, automatiškai nebus atimama teisė apsigyventi Vokietijoje.

Istorinė atsakomybė

Nors projektai ir rengiami slaptai, kai kurios jų detalės vis dėlto pasiekdavo visuomenę. Vokietijos valdžios ketinimus sugriežtinti įvažiavimo tvarką žydams, gyvenantiems NVS šalyse, griežtai kritikavo Vokietijos žydų taryba.

Vokietijos pažangiųjų žydų sąjungos pirmininkas Janas Miulšteinas paragino, kad Vokietija žydus, siekiančius emigruoti iš NVS šalių, traktuotų kaip politinius pabėgėlius. Jis priminė, kad Vokietija “turi istorinę atsakomybę” priglausti žydus, patiriančius represijas ir persekiojimus.

Kartu Vokietijoje atsižvelgiama ir į tai, kad didelis imigrantų iš buvusios SSRS srautas gerokai “atskiedė” žydų bendruomenę, nes dalis atvykėlių buvo tik formalūs žydai. Nuo 1991 metų iš buvusios SSRS į Vokietiją emigravo beveik 200 tūkstančių žmonių, kurių tik dalis buvo tikri žydai.

Pabėgėlių nepripažįsta

Pasak “Vokiečių bangos”, Izraelyje nekilo triukšmas dėl to, kad Vokietijos vyriausybė ketina apriboti žydų imigraciją iš NVS šalių.

Jeruzalės ir žydų mažumų reikalų ministras, buvęs sovietinis disidentas Natanas Ščaranskis pareiškė, kad Izraelis pasisako prieš tai, kad žydams iš NVS šalių automatiškai būtų suteiktas pabėgėlio statusas. NVS valstybėse žydų pogromų seniai nebėra, tai iš ten nėra ir politinių pabėgėlių, sakė ministras.

Kartu N.Ščaranskis nurodė, kad nė viena pasaulio valstybė neturėtų užtrenkti durų vien dėl to, kad tie žmonės - žydai.

Izraelio valdžia seniai siekia, kad kuo daugiau žydų, nusprendusių emigruoti iš buvusių sovietinių respublikų, apsigyventų Izraelyje, apsuptame arabų valstybių.

Tačiau daugelis žydų “pažadėtoje žemėje” apsistoja tik laikinai, o paskui išvyksta toliau į valstybes, esančias kuo toliau nuo nesibaigiančio Artimųjų Rytų konflikto.