„Kinija dabar gali ir toliau pirkti Irano naftą. Tikėkimės, kad jie taip pat daug pirks iš JAV“, – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pakeliui į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Hagoje.

Po šių jo žodžių, dėl kurių sumažėjo nuogąstavimų dėl „juodojo aukso“ pasiūlos Artimuosiuose Rytuose, naftos kainos, anksčiau smukusios dėl žinios apie trapias Irano ir Izraelio paliaubas, dar sparčiau patraukė žemyn.

„Brent“ rūšies naftos kaina nuo antradienio sesijos pradžios smuko 4,5 proc. iki 68,26 JAV dolerio (58,8 euro) už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 4,6 proc. iki 65,34 JAV dolerio (56,3 euro) už barelį.

Kinijos, kaip pagrindinės Irano naftos pirkėjos, pozicija tapo gyvybiškai svarbia pagalba Teheranui, kurio ekonomika yra smarkiai nukentėjusi nuo griežtų tarptautinių sankcijų.

Analitinės bendrovės „Kpler“ duomenimis, Pekinas perka daugiau nei 90 proc. Irano eksportuojamos naftos.

Balandį Kinija importavo 1,3 mln. barelių iranietiškos naftos per dieną ir šis vidurkis buvo kiek mažesnis negu kovą, kuomet buvo pasiekęs aukščiausią per penkis mėnesius lygį.

Tačiau, D. Trumpo administracijai toliau vykdant savo „maksimalaus spaudimo“ kampaniją prieš Teheraną, Jungtinės Valstijos praėjusį mėnesį paskelbė naujas sankcijas Irano naftos eksportui į Kiniją.

Kinija pasmerkė JAV neseniai surengtą Irano branduolinių objektų bombardavimą ir paragino regiono šalis, „ypač Izraelį“, sumažinti įtampą.

Pekinas taip pat paragino rasti politinį sprendimą, kuris padėtų išlaikyti paskelbtas paliaubas.

Tačiau analitikai teigia, kad Izraelio ir Irano karas smarkiai sumažino Pekino įtaką regione.