Uzbekistano ir Turkmėnijos prezidentai derėjosi pirmą kartą per penkerius metus

Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas senovinėje Bucharoje vakar priėmė kolegą iš Turkmėnijos Saparmuratą Nijazovą. Tai buvo pirmasis jų pasimatymas per pastaruosius penkerius metus, priminė britų BBC. Politikos apžvalgininkai atkreipė dėmesį į aplinkybes, kurioms esant įvyko dviejų lyderių randevu. Nors abi šalys - kaimynės, jų lyderiai dėl asmeninių priežasčių vienas kito nemėgsta. Bet situacija regione klostosi taip, kad verčia abu diktatorius asmenines ambicijas primiršti.

Vanduo ir nafta

Oficialiai pranešta, kad prezidentai daug diskutavo, kaip bendrai naudoti regiono vandens išteklius. Abi valstybės ima vandenį iš Amu Darjos, kuri teka per Vidurinę Aziją ir Afganistaną.

Turkmėnija ketina įrengti didelę vandens saugyklą ir ją pavadinti Turkmėnų ežeru. Įvairių šalių specialistai tvirtina, kad tokio projekto realizavimas padarytų daug žalos regiono ekologinei sistemai, tačiau S.Nijazovas tikina, kad ši idėja yra gerai apgalvota.

Dar viena problema yra ta, kad iki šiol nesutariama, kaip naudoti naftos versloves, esančias Turkmėnijos ir Uzbekistano pasienyje. Uzbekistano valdžią taip pat nervina tai, kad pigios prekės iš Turkmėnijos masiškai pardavinėjamos kaimyninėje šalyje.

Pramanytas pasikėsinimas

Sudėtingi santykiai tarp dviejų šalių dar labiau susikomplikavo prieš dvejus metus, kai buvo tariamai pasikėsinta į S.Nijazovo gyvybę. Turkmėnija apkaltino Uzbekistano valdžią, kad ji per savo teritoriją praleido turkmėnų opozicijos atstovus, kurie atvyko į Turkmėniją, kad pasikėsintų į prezidentą. Po ilgų barnių iš Ašchabado galiausiai buvo išprašytas Uzbekistano ambasadorius. Taškentas atmetė visus kaltinimus. Kai kurie nepriklausomi šaltiniai tikino, kad jokio pasikėsinimo tada nebuvo, o visa tai inscenizavo S.Nijazovas, kad surastų dingstį susidoroti su jam neįtikusiais politikais. Po kurio laiko žinomi veikėjai buvo ilgam laikui įkalinti. BBC korespondentas, dirbantis Centrinėje Azijoje, pažymi, kad susitikimas Bucharoje turėtų pagerinti santykius tarp dviejų valstybių, be kurių neįmanoma spręsti svarbiausias regiono ekonomines problemas. Tačiau abu diktatorius pamiršti vaidus verčia vis labiau regione ryškėjančios islamistų veiklos aktyvėjimo tendencijos. Abiejų šalių lyderiai islamistams - mirtini priešai.

Žmogaus teisių gynėjai kaltina

Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos abiejų valstybių lyderius kaltina grubiausiais žmogaus teisių pažeidimais, taip pat tuo, kad jose likviduota nepriklausoma žiniasklaida. Ir I.Karimovas, ir S.Nijazovas savo šalyse pradėjo šeimininkauti dar prieš 1991 metus, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga. I.Karimovo kritikai teigia, kad jis sumetė į kalėjimus tūkstančius musulmonų, kurie meldėsi mečetėse, atsiskyrusiose nuo valstybės.