Keturių metrų aukščio Stalinas pergalę paminės Volgograde

Iki pergalės prieš nacių Vokietiją 60-mečio iškilmingo paminėjimo Maskvoje likus mažiau nei mėnesiui, Rusijoje su nauja jėga įsiplieskė aršus ginčas po to, kai paaiškėjo, kad Volgograde, buvusiame Stalingrade, paminklas sovietų diktatoriui Stalinui vis dėlto bus pastatytas.

Reaguodama į tai, didelė grupė garsių Rusijos žmonių, daugiausiai kultūros ir meno veikėjų, parašė prezidentui Vladimirui Putinui atvirą laišką su prašymu įsikišti, kad “nebūtų išniekintas pergalės 60-metis”.

“Nevykusi gudrybė”

Atvirą laišką, kuris paskelbtas laikraštyje “Izvestija”, pasirašė Olegas Basilašvilis, Ala Demidova, Daniilas Graninas, Olegas Tabakovas. Jie ir dar aštuoniolika visame pasaulyje bei Rusijoje žinomų žmonių piktinasi, kad Volgograde bus pastatyta Zurabo Ceretelio skulptūrinė kompozicija su Franklino D.Ruzvelto, Vinstono Čerčilio ir Josifo Stalino figūromis.

Laiško autoriai sako esantys įsitikinę, kad “Ruzvelto ir Čerčilio figūros - nevykusi gudrybė, kuria siekiama pridengti šventvagišką Stalino garbinimą”.

“Pirmą kartą po Stalino nusikaltimų žmoniškumui demaskavimo mūsų šalyje mėginama iš naujo pastatyti jam paminklą. Ir tai daroma mums šventos pergalės 60-mečio proga. Ši pergalė nebūtų iš mūsų pareikalavusi tiek daug aukų, jeigu nebūtų vykę Stalino sumanyti “valymai”, jeigu jis karo metais nebūtų padaręs tiek siaubingų klaidų”, - rašoma laiške.

Dokumento autoriai ragina atsisakyti planų pastatyti Z.Ceretelio sukurtą paminklą, taip pat neleisti, kad “kur nors kitur Rusijoje atsirastų tokių Staliną šlovinančių monumentų”.

“Memorialas” irgi protestuoja

Tuo pat metu žmogaus teises ginanti organizacija - “Memorialas” irgi paragino valdžią neleisti, kad Volgograde būtų pastatytas paminklas, iš esmės skirtas Stalinui. “XXI amžiuje nėra vietos paminklui tironui. Mes ryžtingai protestuojame prieš bet kokius mėginimus vėl šlovinti diktatorių.

Ir visai nesvarbu, ar tai būtų paminklas iš bronzos, ar monumentas iš marmuro, taip pat nesvarbu, ar tironas pavaizduotas vienas, ar su kuo nors dar”, - rašoma pareiškime.

“Memorialo” atstovai teigia, kad idėja pastatyti paminklą negali nekelti pasipiktinimo pirmiausiai tiems, kurie per stebuklą išliko gyvi po Stalino represijų.

Maskva sumanymo atsisakė

Z.Ceretelio kūrinį anksčiau norėjo priglausti Maskvos valdžia. Tačiau, kilus dideliam triukšmui, sumanymo atsisakyta.

Vėliau Jaltos konferencijos, įvykusios 1945 metų sausį, dalyvius ketinta įamžinti Kryme. Z.Ceretelio nuomone, Jalta būtų tinkamiausia vieta jo kūriniui. Bet Krymo valdžia paminklo nepageidavo. Tada buvo nusižiūrėtas Volgogradas.

Naujienų agentūra RIA “Novosti” pranešė, kad Volgogrado miesto statybos ir architektūros komitetas jau patvirtino nutarimą dėl paminklo pastatymo, dokumentą pasirašė miesto administracijos vadovas Jevgenijus Iščenka.

Nutarta, kad keturių metrų aukščio paminklas bus atidengtas gegužės 9-ąją. Stalino garbintojai dėl tokio nutarimo džiūgauja.

Tironu žavisi

Radijo stoties “Vokiečių banga” internetinis variantas www.DW-World.DE nurodo, jog Rusijoje politikai priversti atsižvelgti į tai, kad vis dar daug rusų Staliną garbina, nors jų tėvai ar seneliai nuo diktatoriaus žiauriai nukentėjo.

Autoritetingų sociologų duomenimis, dabar net 47 proc. Rusijos gyventojų yra įsitikinę, kad Stalinas “suvaidino teigiamą vaidmenį šalies istorijoje”. Ir tik 23 proc. mano priešingai.

Kuo labiau artėja Gegužės 9-oji, tuo smarkiau gausėja tirono gerbėjų gretos. Tai iš dalies galima suprasti, nes rusams jis - karvedys, nugalėjęs nacių Vokietiją.

Bet vis dažniau kyla klausimas: kokia kaina pasiekta ta pergalė? Žinomas Vokietijos istorikas, Bremene esančio Rytų Europos tyrimų centro darbuotojas Hansas Heningas Šrioderis interviu www..DW-World.DE sakė, kad per karą žuvo vienuolika milijonų raudonarmiečių. Nacių Vokietija neteko tris kartus mažiau karių.

Apie tai Maskvoje kalbėti dabar nemėgstama, kaip ir apie tai, kad iš nacių išvaduotos Rytų Europos valstybės patyrė ilgametę sovietų okupaciją.

Patriotizmo paradas

Vokietijos laikraštis “Frankfurter Allgemeine” rašo, kad dabartinė Rusijos vadovybė reklamuoja pergalę, siekdama tik vieno tikslo: mobilizuoti tai, kas dar liko iš rusų patriotinių jausmų. Z.Ceretelio iniciatyva labai sėkmingai įsilieja į bendrą reklaminę strategiją.

Visuomenei Stalinas norimas pateikti kaip didžios pergalės kūrėjas. Bet dalis visuomenės mano priešingai. “Idėjos pastatyti paminklą iniciatoriams visiškai svetimi jausmai tų, kurie šioje iniciatyvoje mato atminties įžeidimą milijonų, manančių, jog karas buvo laimėtas ne Stalino dėka, o nepaisant nesėkmių, klaidų ir nusikaltimų, kuriuos padarė jo išpuoselėtas nusikalstamas režimas”, - nurodoma “Memorialo” paskelbtame dokumente.

Valdžia tyli

Nors Volgogrado valdžia Stalino pašlovinimui įtemptai rengiasi, vokiečių istorikas H.H.Šrioderis tikisi, kad paminklas vis dėlto nebus pastatytas. Istorikas mano, kad Rusijos vadovybė bus priversta atsižvelgti į Stalino garbinimo priešininkų argumentus ir į galimą neigiamą reakciją pasaulyje.

Į gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje pažadėjo atvykti maždaug 50 valstybių ir vyriausybių vadovai. Jie gali pasijausti esantys irgi generalisimo garbintojai.

H.H.Šrioderis primena, kad kartą Volgogradui jau buvo ketinta sugrąžinti ankstesnį pavadinimą, bet šios idėjos atsisakyta dėl audringų protestų. Tačiau istorikas pažymi, kad didžiausią nerimą jam kelia tai, kad sumanymų vėl imti šlovinti diktatorių nekritikuoja Kremlius.

Stalino kulto reabilitavimas šalyje, kur stiprėja autoritarinės tendencijos, nieko gero nežada, teigia istorikas.