Centrinė Azija lengvai pasiduoda spaudimui atsikratyti JAV karinių bazių

Naujojo Kirgizijos prezidento Kurmanbeko Bakijevo pareiškimas, jog atėjo metas peržiūrėti JAV karinės bazės buvimo šioje Centrinės Azijos šalyje klausimą gali reikšti, kad šio regiono valstybių vadovai apsisprendė savo ateitį susieti ne su Vakarais, bet su Rytais.

Rėmėsi ŠBO pareiškimu

“JAV bazės iškeldinimo klausimas buvo iškeltas paskutiniame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime, nes padėtis Afganistane pasikeitė - talibų režimas nuverstas”, - praėjus penkioms dienoms po prezidento rinkimų sakė K.Bakijevas, kalbėdamas apie anksčiau šį mėnesį vykusį regioninio saugumo grupės susitikimą.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) lyderių pareiškimas, kuriame JAV ir jų sąjungininkės iš NATO paragintos nurodyti terminą, iki kurio Aljansas turi likviduoti savo karines bazes regione, tapo Vakarams šaltu dušu, liudijančiu, kad Maskvos įtaka regione tebėra didelė.

Po to, kai per įvykius Andižane Vakarai griežtai kritikavo diktatorinį Islamo Karimovo režimą Uzbekistane, o Maskva valdovą be išlygų parėmė, kitokios reakcijos iš Taškento, kaip ir Biškeko, tikėtis nevertėjo.

Centrinės Azijos diktatoriai, tokie kaip I.Karimovas, bijo revoliucinių bacilų, sklindančių iš kitų buvusių sovietinių respublikų. Šie valdovai, atrodo, nerimauja, kad tokias bacilas nešioja ir NATO šalių kariškiai.

Ištikimybė Rusijai

“Kirgizijoje įvykusi “tulpių revoliucija” nedaug pakoregavo šalies užsienio politiką, - rašo Prancūzijos laikraštis “Le Monde”. - Skirtingai nuo Gruzijos ir Ukrainos, kurios po savo revoliucijų aiškiai pasuko Vakarų link, Kirgizija tebelieka ištikima Rusijai, apie ką liudija vieningas šių dviejų valstybių požiūris į Amerikos karinių bazių, esančių regione, ateitį”.

Prasidėjus antiteroristinei operacijai Afganistane, tuometinis Kirgizijos prezidentas Askaras Akajevas, dabar gyvenantis Rusijoje emigracijoje, neprieštaravo, kad JAV netoli Biškeko įkurtų karinę oro bazę, veikiančią iki šiol.

Didelę karinę bazę Kirgizijoje pernai iškilmingai atidarė ir Rusija. Bet dabar prezidentas K.Bakijevas nori, kad jo šalyje liktų tik rusų bazė.

Dar balandį K.Bakijevas, tuomet laikinasis šalies vadovas, JAV gynybos ministrui Donaldui Ramsfeldui garantavo, kad susitarimas dėl Amerikos karinės bazės Kirgizijoje bus pratęstas. “Dabar K.Bakijevas išrinktas prezidentu ir į situaciją žiūri kitomis akimis”, - nurodo “Le Monde”.

Mėgina išstumti iš svarbaus regiono

JAV laikraštis “Boston Glob” ŠBO pareiškimą vertina kaip pastangų išstumti JAV iš įvairiais požiūriais svarbaus regiono pradžią.

“Šešias ŠBO valstybes - Rusiją, Kiniją, Kazachstaną, Tadžikistaną, Uzbekistaną ir Kirgiziją - suvienijo priešinimasis JAV dominavimui pasaulyje. ŠBO pareiškimas yra atsakas į tolesnę NATO plėtrą ir įspėjimas Vašingtonui, kad jis nustotų naudoti nevyriausybines organizacijas kaip priemonę skatinti demokratines reformas prorusiškai nusiteikusiose šalyse.

Priimti ŠBO pareiškimą šią organizaciją aktyviai ragino Kinija. Ji turi du tikslus: sukliudyti Jungtinėms Valstijoms ją apsupti karinėmis bazėmis ir turėti laisvesnį priėjimą prie nafta ir dujomis turtingo Kaspijos regiono”, - rašo laikraštis.

“Boston Glob” nuomone, prezidentui Džordžui V.Bušui vertėtų pagalvoti apie galimybę atsisakyti Centrinėje Azijoje kai kurių nelabai svarbių karinių bazių. Tai būtų aiškus ženklas Uzbekistano ir kitų šalių žmonėms, kad Amerika nenori turėti reikalų su korumpuotais šių valstybių diktatoriais, nurodo laikraštis.

Toks žingsnis taip pat leistų išvengti pavojaus, kad Amerikos kariai gali būti įtraukti į konfliktus tarp represinių Centrinės Azijos režimų pajėgų ir radikalių sukilėlių, veikiančių su islamo vėliava, teigia laikraštis savo redakciniame straipsnyje.

Kaltinimai Maskvai ir Pekinui

Tačiau Amerikos kariškiai nenori prarasti bazių Kirgizijoje ir Uzbekistane, nes koją ten jie įkėlė gana sunkiai.

JAV generalinio štabo viršininkas generolas Ričardas Majersas, reaguodamas į K.Bakijevo pareiškimą, paskelbtą tuoj pat po rinkimų, praėjusios savaitės pabaigoje konstatavo, kad toms Centrinės Azijos šalims, kuriose yra JAV bazės, didžiulį spaudimą daro Rusija ir Kinija.

Paprašytas pakomentuoti ŠBO pareiškimą, kuriame NATO raginama numatyti terminus, iki kurių regione turėtų nelikti JAV karinių bazių, R.Majersas agentūros AP korespondentui sakė: “Nemanau, kad tas pareiškimas yra naudingas mažosioms regiono valstybėms. Jas baisiai spaudžia didžiosios šalys. Reali padėtis yra tokia”.

“Saugumas ir stabilumas Centrinėje Azijoje - svarbios idėjos, ir tie, kurie gali tą saugumą bei stabilumą užtikrinti, turi būti ten laukiami svečiai”, - sakė generolas.

Pasitraukti nesinori

JAV vadovaujamos NATO pajėgos netoli sostinės Biškeko esančioje bazėje yra dislokuotos nuo 2001 metų. Tuomet regiono valstybės leido Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms naudotis savo teritorija arba oro erdve per karinę operaciją gretimame Afganistane, kurios metu buvo nuverstas Talibano režimas.

Liepos pradžioje Astanoje vykusiame susitikime ŠBO narės iškėlė klausimą, kada JAV pajėgos paliks regioną po 2001 metais paskelbto laikino dislokavimo.

Generolo R.Majerso nuomone, JAV karinės bazės Kirgizijoje ir Uzbekistane yra “ne tik dėl antiteroristinės operacijos Afganistane; šis regionas Jungtinėms Valstijoms yra svarbus visais požiūriais”.

JAV generalinio štabo viršininkas priminė, kad “Uzbekistanas nuolat susiduria su terorizmu ir prašo Amerikos pagalbos”.

Pentagono atstovas tuo tarpu pareiškė, kad “niekur pasaulyje nėra Amerikos karinių objektų, be kurių jos kariškiai negalėtų apsieiti”.

Bet atrodo, kad Pentagonas iš regiono taip lengvai nepasitrauks.