Galingiausioms pasaulio valstybėms ankšta gali pasidaryti net kosmose, nes ir ten yra dėl ko pakovoti

Prieš keturis dešimtmečius legendinis Kinijos komunistų lyderis Mao Zedongas dūsavo, kad jo atsilikusi šalis į kosmosą negali paleisti ir paprastos bulvės. Šiandien Pekinas ryžtingai stoja į kovą dėl visatos platybių ir meta rimtą iššūkį iki šiol kosmose viešpatavusioms valstybėms.

Kinija pasitiko didvyrius

Dar nespėjo atslūgti olimpinė euforija, o kinus vėl užvaldė garbės ir didžiavimosi jausmai. Šią savaitę su gėlėmis ir džiaugsmo šūkiais jie pasitiko namo grįžusius didvyrius. Spaustuvės suskubo gaminti šventinius pašto ženklus, o kalyklos – progines monetas.

Kinija tapo trečia žmogų į atvirą kosmosą išleidusia valstybe po JAV ir Rusijos. Trys kosmonautai praėjusią savaitę 70 valandų praleido orbitoje, o vienas iš jų 15 minučių buvo atvirame kosmose ir prieš kamerą mojavo Kinijos vėliava.

Ši istorinė kelionė nustelbė Kinijoje kilusį skandalą dėl užteršto pieno, kuriuo apsinuodijo dešimtys tūkstančių vaikų, ir ekspertų perspėjimus, kad esant ekonominiai krizei šaliai derėtų rūpintis ne kosminėmis ambicijomis, o savo piliečių gerovė. Tačiau Pekinas, siekdamas tobulinti technologijas bei pasauliui pademonstruoti, kad yra svarbus veikėjas tarptautinėje arenoje, negaili išteklių kosmoso tyrimams ir žada nenusileisti kosmoso pionieriams – JAV ir Rusijai.

JAV daro pauzę

Jungtinių Valstijų Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) garbingą 50 metų jubiliejų šiemet švenčia apimta nostalgijos ir nerimo. Visos amerikiečių programos kertinis akmuo – šatlai, keliauja į sąvartyną. Šio tipo erdvėlaivio "Columbia" katastrofa 2003 m. parodė, kad technologijos, į kurias amerikiečiai dėjo visas pastangas, nepasiteisino.

Prezidento George'o W.Busho įsakymu, šatlai nustos skraidyti 2010 m., o naujas amerikiečių erdvėlaivis "Orion" bus pagamintas tik 2016 m. Todėl Jungtinėms Valstijoms kol kas nelieka kitos išeities, kaip bendradarbiauti su Rusija ir iki 2016 m. į kosmosą skraidyti jos raketomis.

Tuo metu, kai amerikiečiai vargsta su aukštųjų technologijų prikimštais, bet nepatikimais ir kaprizingais šatlais, rusai jau keturis dešimtmečius naudoja paprastas ir patikimas raketas "Proton", kurias ir patys kartais juokais vadina skardinėmis. Maskva į kosmosą skraidina ne tik užsienio palydovus ir kosmonautus, bet ir kosmoso turistus. Praėjusiais metais Kremlius nutarė trečdaliu padidinti finansavimą kosmoso tyrimams, akivaizdžiai pademonstruodamas, kad šioje srityje neketina likti stebėtoju.

Varžybos įsibėgėja

Kai kurie analitikai teigia, kad šiandien kosmose tokių varžybų, kokios vyko Šaltojo karo metais, nėra. "Dabar yra ne du žaidėjai. Kosmoso tyrimo galimybės paplito visame pasaulyje, dabar stengiamės bendradarbiauti, kartu judėti į priekį", – JAV laikraščiui "The Christian Science Monitor" sakė buvęs Prancūzijos kosmoso agentūros darbuotojas Vincentas Sabathier.

Amerikiečiai, leisdami į kosmosą astronautus ir krovinius, glaudžiai bendradarbiauja su rusais, o pastarieji savo kosminėmis technologijomis dalijasi su kinais. Tačiau ir neaprėpiamose kosmoso platybėse galingiausioms pasaulio valstybėms yra dėl ko varžytis. Pavyzdžiui, dėl Mėnulio.

Ieškodami naujų energijos šaltinių mokslininkai jau seniai susidomėjo Žemės palydovu. Pasak jų, vienas iš helio izotopų, kurio yra gausu Mėnulyje, galėtų tapti ekologiškai švariu branduolinės energijos šaltiniu. Mokslininkų galvose seniai bręsta projektas, kaip išgauti helio ir gabenti jį į Žemę. Tai yra viena priežasčių, kodėl rusai, amerikiečiai ir kinai skuba ten įsitvirtinti.

"Man atrodo klaida, kad JAV paliko Mėnulį ir pradėjo dirbti tik apatinėje Žemės orbitoje", – dar prieš keletą metų kalbėjo NASA vadovas Michaelas Griffinas. O tuometis Rusijos federalinės kosmoso agentūros spaudos atstovas Igoris Panarinas griežtai pareiškė: "Sutinkame su amerikiečiais tyrinėti Mėnulį tik lygiomis teisėmis. Tai vienintelė mums priimtina bendradarbiavimo forma."

Jau pakvipo paraku?

Sutapimas, kad istorinė Kinijos misija kosmose įvyko netrukus po olimpinių žaidynių, patvirtina, kad kosmose – kaip sporte. Čia nieko netenkina lygiosios, o dėl pergalės kovojama iki paskutinio atodūsio.

Vis dėlto ši konkurencija pavojinga. Kosmoso erdvė gali būti naudojama kariniams tikslams. Apie tai praėjusiais metais privertė susimąstyti Kinija, raketa numušusi seną savo orų palydovą.

Kosminės technologijos gali būti sėkmingai pritaikytos karyboje. Ir niekas negali garantuoti, kad kokia nors valstybė nesugalvos vietoj palydovų ant raketos įmontuoti branduolinių užtaisų.