Iki šiol neatskleidžiama, kas davė pradžią “Votergeito” skandalui

Praėjus net 30 metų po to, kai JAV sukrėtė vienas didžiausių skandalų, žinomas “Votergeito” pavadinimu, vis dar slepiama, kas dviem Amerikos žurnalistams pakuždėjo, kad tuometinis prezidentas Ričardas Niksonas pritarė sumanymui šnipinėti konkurentų - demokratų - planus.

Dabar Amerikoje pasklido pranešimų, kad iki šiol slėptas žurnalistų šaltinis buvo ne kas nors kitas, o Džordžas Bušas vyresnysis. Esą jis taip atkeršijo R.Niksonui už netesėtus pažadus parūpinti solidų postą kokioje nors ministerijoje ar net Baltuosiuose rūmuose.

Plačiagerklis

Dabar Amerikos žurnalistai, teisėjams neatskleidžiantys savo šaltinių, atsiduria kalėjime keliems mėnesiams. Tačiau prieš 30 metų du reporteriai, kurių publikacijos padarė pradžią “Votergeito” skandalui, rėmėsi šaltiniu, iki šiol žinomu tik pravarde - Plačiagerklis. Taip savo straipsnį, pavadintą “Votergeito” skandalą sukėlė Plačiagerklis”, pradeda britų BBC korespondentas Vašingtone Kevinas Andersonas.

Po didžiulės politinės audros prezidentas R.Niksonas neteko posto. Buvęs Baltųjų rūmų šeimininkas yra jau miręs, bet kas buvo tas Plačiagerklis, nežinoma iki šiol.

Spėlionės šiuo klausimu prasidėjo vėl, kai žurnalistai Bobas Vudvardas ir Karlas Bernšteinas, pirmieji parašę apie “Votergeitą” laikraštyje “Washington Post”, atvėrė savo archyvus.

Žurnalistai užpernai pardavė savo surinktus dokumentus už penkis milijonus dolerių. Dabar tie archyvai viešai eksponuojami Techase. Bet tarp dokumentų nėra jokio pėdsako, kuris padėtų nustatyti, kas buvo tas Plačiagerklis.

Iki grabo lentos

K.Andersonas primena, kad B.Vudvardas ir jo kolega pažadėjo, jog savo šaltinio neatskleis iki grabo lentos. Viskas, kas žinoma apie tą šaltinį, yra tik tai, kad jis rūko ir mėgsta viskį.

Greta paminėtų dviejų žurnalistų paslaptį žino ir vienas “Washington Post” redaktorių - Benas Bradlis, nurodo BBC korespondentas Vašingtone.

B.Vudvardas ir K.Bernšteinas yra davę dešimtis interviu televizijoms ir laikraščiams. Išgarsėję žurnalistai nepailsta pasakodami apie tų dienų įvykius. Tačiau apie savo šaltinį jie nekalba.

Šiomis dienomis alyvos į ugnį papylė laikraštis “Los Angeles Times”, kuriame nuolatinę skiltį turi buvęs Baltųjų rūmų patarėjas Džonas Dinas. Vienoje publikacijų jis pranešė, kad, jo šaltinių duomenimis, Plačiagerklis sunkiai serga. Pasak Dž.Dino, B.Bradlis pripažino, kad tam anonimui jau parašė nekrologą.

Bet Dž.Dinas tvirtina, jog net nenutuokia, kas tam žurnalistų duetui teikė slaptą informaciją, tik mano, kad tai padarė kas nors iš tuometinių jo kolegų Baltuosiuose rūmuose.

K.Andersonas savo straipsnyje priminė, kad dar 1993 metais Adrianas Heivilas, parašęs knygą apie B.Vudvardą ir K.Bernšteiną, tvirtino, kad Plačiagerklis - keli šaltiniai iš karto. Bet tai B.Vudvardas paneigė.

Rašytojo išvada

Pasak K.Andersono, dabar A.Heivilas teigia, kad už pseudonimo slypi ne kas nors kitas, o Džordžas Bušas vyresnysis, buvęs JAV prezidentas. Tokią išvadą rašytojas padarė, tyrinėjęs dokumentus Nacionaliniame archyve.

BBC korespondentas Vašingtone K.Andersonas linkęs paremti A.Heivilo versiją. Britų žurnalistas pradeda nuo spėlionių: “Kodėl Džordžas Bušas jaunesnysis, žinomas kaip vengiantis žurnalistų dėmesio, B.Vudvardui visai neseniai kelis kartus davė interviu, kurių bendra trukmė - net septynios valandos? Kodėl JAV prezidentas paragino savo ministrus padėti B.Vudvardui jo darbe?”

A.Heivilas mano, kad Dž.Bušas vyresnysis turėjo įvairių priežasčių, kad atkeršytų R.Niksonui. Pastarasis tuo metu gundė Dž.Bušą įvairiomis pareigomis - nuo solidaus posto Finansų ministerijoje iki viceprezidento kandidatūros 1972 metų rinkimuose. Tačiau visi pažadai liko neįvykdyti, pažymi K.Andersonas.

Visa prezidento kariauna

K.Andersonas teigia, jog A.Heivilas pripažįsta, kad jo hipotezėje galas su galu nesueina. Pirma, Dž.Bušo 1971-1972 metais Vašingtone nebuvo. Jis gyveno prabangiame viešbutyje Niujorke ir vadovavo JAV misijai Jungtinėse Tautose, kurių būstinė irgi yra Niujorke.

Antra, Dž.Bušas neturėjo galimybės prieiti prie duomenų, kuriuos slaptas šaltinis perdavė žurnalistams. Šią aplinkybę pažymi dar vienas Plačiagerklio mįslės tyrėjas istorikas Viljamas Heinsas, su savo studentais iš Ilinojaus universiteto ketverius metus ieškojęs atsakymo, kas buvo tas paslaptingasis anonimas.

V.Heinsas ir jo studentai atidžiai ištyrinėjo B.Vudvardo ir K.Bernšteino knygą “Visa prezidento kariauna”, tūkstančius kitų su “Votergeito” skandalu susijusių dokumentų ir galiausiai padarė išvadą, kad Plačiagerklis - Dž.Dino pavaduotojas Fredas Fildingas.

Žvilgsniai vėl nukrypo į Dž.Bušą vyresnįjį

Dalis informacijos, patekusios B.Vudvardui ir K.Bernšteinui, ėjo per Dž.Dino biurą. Ir kokias nors paslaptis žinojo tik nedidelė žmonių grupė.

Pavyzdžiui, Hovardui Hantui, kuriam buvo pavesta įsibrauti į “Votergeito” viešbutį ir ten šnipinėti R.Niksono varžovus, buvo duotas skubus nurodymas dingti iš Vašingtono ir gerai pasislėpti iš karto po nepasisekusio mėginimo prasiskverbti į iš anksto numatytus viešbučio kambarius. Apie tai žinojo tik šeši žmonės, tarp jų ir F.Fildingas, pažymi K.Andersonas.

Bet F.Fildingas kategoriškai paneigė, kad jis yra anonimas, pravarde Plačiagerklis. Ir vėl visų žvilgsniai nukrypo į Dž.Bušą vyresnįjį.