- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau ekspertų sutinka: su Rusija Vakarai turi užmegzti dialogą. Tokią mintį išsakė ir praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs buvęs NATO karinių pajėgų vadas generolas Philipas Breedlove’as.
LRT.lt kalbinti politologai sako, kad ant derybų stalo gali gulti net ir pasidalijimo įtakos sferomis klausimas. „Jei amerikiečiai susitartų su rusais, netgi pasidalytų įtakos sferomis, mes, mano supratimu, liktume ir labai saugiai gyventume vakarietiškame pasaulyje. Toks scenarijus galimas, tik šiuo atveju turėtume atsisakyti savo, kaip demokratijos skleidėjos regione, tapatybės“, – kalba politologas Laurynas Jonavičius.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo L. Jonavičiaus, bandymas užmegzti politinį Vakarų dialogą su Rusija gali būti naudingas, o Donaldui Trumpui tapus naujuoju JAV prezidentu – ir labai tikėtinas.
„Bendradarbiavimas, iš racionalizmo perspektyvos žiūrint, visuomet yra naudingesnis nei priešprieša. Todėl, naujam JAV prezidentui pradėjus eiti pareigas, iš to, ką jis kalba, tikėtina, kad jis sieks bendradarbiauti.
Ir pati Rusija nori bendradarbiauti, jai taip pat tai naudingiau. Problema – kokios to bendradarbiavimo sąlygos, pagal kokias taisykles jis vyks ir ką gaus iš to bendradarbiaujančios pusės“, – svarsto LRT.lt pašnekovas.
Jis bandys sakyti, kad jo asmeninis ego toks stiprus ir jis toks žavus, kad jam pavyks susitarti ir pasiekti sandėrį su Rusija.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis pritaria, kad didžiausias klaustukas – kortos ant derybų stalo, tačiau, pasak jo, derybos apskritai gali neįvykti.
„D. Trumpas, teigiantis, kad yra antisisteminis politikas, bandys elgtis kitaip, nei iki jo buvę prezidentai, valstybės sekretoriai. Jis bandys sakyti, kad jo asmeninis ego toks stiprus ir jis toks žavus, kad jam pavyks susitarti ir pasiekti sandėrį su Rusija.
Tačiau nebūtinai taip įvyks ir neaišku, kas bus „ant stalo“, dėl ko bus deramasi“, – kalba Š. Liekis.
Interesų susikirtimų – labai daug
Bene daugiausia pagrindo bendradarbiauti, pasak L. Jonavičiaus, turi Rusija ir JAV: „Rusai nori bendradarbiauti, nes jiems tai būtų naudinga ekonomiškai, statuso prasme jiems tai leistų atsisėsti prie vieno stalo ir kalbėti kaip lygus su lygiu su amerikiečiais, galbūt dalytis pasaulį.
Amerikiečių prioritetas turbūt yra kova su terorizmu, ekonomikos stiprinimas, ir čia Rusiją bent jau teoriškai jie mato kaip galimą partnerį, nes Rusija demonstruoja norą kovoti su ISIS, kitais radikalais. JAV tai yra ir ekonomikos klausimas, visų pirma ta prasme, kad atsitraukimas nuo pasaulio policininko vaidmens, visiškai teoriškai kalbant, yra ekonomiškai naudingesnis: nereikia leisti pinigų karams, saugumui pasaulyje palaikyti.“
Kaip pažymi pašnekovas, žiūrint iš Rusijos ir JAV pozicijų, bendradarbiavimas būtų abipusiai naudingas, tačiau pasaulyje yra ne tik rusai ir amerikiečiai.
„Esame mes, Europa, Ukraina, kitos šalys, kurių interesai yra specifiniai, visiškai kitokie ir kuriems tai, kad amerikiečiai bendradarbiaus su Rusija kovodami su ISIS, yra nei šilta, nei šalta. Bet jei mainais už tą kovą rusams bus formaliai ar neformaliai suteikta veto teisė dėl NATO plėtros, dėl Ukrainos judėjimo į vieną ar į kitą pusę, natūralu, kad kai kurie veikėjai, tarp jų ir Lietuva, turbūt bus baisiausiai nepatenkinti tokiu bendradarbiavimu. Bazė bendradarbiavimui yra, tačiau tai dar nereiškia, kad tas bendradarbiavimas bus sėkmingas, nes interesų susikirtimų yra labai daug“, – kalba L. Jonavičius.
Bet jei mainais už tą kovą rusams bus formaliai ar neformaliai suteikta veto teisė dėl NATO plėtros, dėl Ukrainos judėjimo į vieną ar į kitą pusę, natūralu, kad kai kurie veikėjai, tarp jų ir Lietuva, turbūt bus baisiausiai nepatenkinti tokiu bendradarbiavimu.
VDU politologas Š. Liekis pastebi, kad dabartinės aplinkybės nesukuria saugios atmosferos NATO narėms prie rytinių Aljanso sienų, todėl dialogo užmezgimą vadina natūralia alternatyva, sprendžiant susidariusią situaciją. Pašnekovas neatmeta galimybės, kad ant derybų stalo gali gulti pasidalijimo įtakos sferomis korta.
„Priemonės, į kurias dabar investuojama, akivaizdu, trumpuoju ir netgi vidutiniuoju laikotarpiu nėra pakankamos Baltijos šalims ar Lenkijai apginti. Visi tai puikiai supranta, todėl kaip apie vieną iš alternatyvų įtampai mažinti natūraliai visą laiką diskutuojama apie sankcijų panaikinimą, sandėrių dėl įtakos zonų, netgi teritorinių, sudarymą. Akivaizdu, kad politikos planuotojai apie tokius dalykus visada kalba, galvoja, ir vienokie ar kitokie pasiūlymai visą laiką yra ant stalo“, – teigia Š. Liekis.
Dėl saugumo gali tekti atsisakyti kai kurių interesų?
Paklaustas, ar D. Trumpo pradėtas dialogas su Rusija gali atitikti mūsų interesus, Š. Liekis sako, kad pirmiausia mums patiems reikia suprasti, kokie iš tiesų yra tie mūsų interesai.
„Reikia ne vien tik kalbėti, kad Rusija yra revizionistinė jėga, mažų mažiausiai mėginanti perdalyti sienas Rytų ir Centrinėje Europoje. Mes žinome, kad taip yra, bet reikia žinoti ir kalbėti apie tai, ko tokio tipo derybose ir sandėriuose mes siekiame kaip valstybė. Politikos planuotojai, politikai, strategai turėtų aiškiai įvardyti, dėl ko jie daugiausiai ir mažiausiai norėtų susitarti“, – pažymi Š. Liekis.
Apie poreikį nusibrėžti interesus kalba ir L. Jonavičius. Pasak jo, žvelgiant į tai, ko pastaraisiais metais siekė ir ką darė Lietuva, akivaizdu, kad mes visuomet skatinome Rytų partnerystės, Rytų Europos šalių prisijungimo prie ES, jų demokratizacijos idėją.
„Tai negalėtų būti įgyvendinta, jei dabar amerikiečiai derėtųsi su rusais dėl galimybės bendradarbiauti Irake, Sirijoje. Šis klausimas būtų nustumtas į darbotvarkės paraštes, padėtas giliai į stalčių, kas reikštų, kad būtų išlaikomas status quo – Ukraina liktų padalyta, NATO plėtros, ES narystės perspektyva nenumatyta. Šia prasme mūsų interesų neatitiktų.
Tačiau jei savo interesu laikome tai, kad norime gyventi saugiai, ekonomiškai klestėti, neturėti saugumo iššūkių kaimynystėje, hipotetiškai, jei amerikiečiai susitartų su rusais, netgi pasidalytų įtakos sferomis, mes, mano supratimu, labai aiškiai liktume vakarietiškoje pusėje, labai saugiai gyventume vakarietiškame pasaulyje. Toks scenarijus galimas, tik šiuo atveju turėtume atsisakyti savo, kaip demokratijos skleidėjos regione, tapatybės“, – kalba L. Jonavičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Audringame vakarėlyje ošusi Suomijos premjerė teisinasi: nevartojau nieko, išskyrus alkoholį
Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose Suomijos premjerė Sanna Marin audringai linksminasi su šalies garsenybėmis, šoka ir dainuoja, praneša portalas „Yle“. ...
-
Žiniasklaida: V. Putinas keičia nuomonę dėl susitikimo su Ukrainos prezidentu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali surengti susitikimą, skelbia Turkijos naujienų kanalas „CNN Turk“. ...
-
ERR: Estija nebeįsileidžia Rusijos piliečių su Estijos Respublikos išduotomis vizomis
Nuo rugpjūčio 18 d. apribotas Estijos vizų išdavimas Rusijos piliečiams, ir į Estiją nebus įleidžiami RF piliečiai su Estijos Respublikos išduotomis vizomis, kurių kelionės tikslas – turizmas, verslas, sportas ar kultūra, prane&...
-
Rusija reikalauja išduoti vizą S. Lavrovui
Rusija reikalauja, kad JAV išduotų vizas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vadovaujamai Rusijos delegacijai dėl dalyvavimo JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, rašo UNIAN. ...
-
Lvive susitiks V. Zelenskis, R. T. Erdoganas ir A. Guterresas
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį Lvive susitiks su Ukrainos ir Turkijos prezidentais; susitikimas rengiamas praėjusį mėnesį pasiekus susitarimą, leidusį atnaujinti grūdų gabenimą laivais per Juod...
-
Vašingtonas: Kinija vis dažniau pasitelks prievartą Taivano atžvilgiu1
Jungtinės Valstijos mano, kad Kinija didins savo karinę, diplomatinę ir ekonominę prievartą Taivano atžvilgiu, ketvirtadienį pareiškė Vašingtono vyriausiasis pasiuntinys Rytų Azijoje, Pekinui surengus beprecedenčio masto pratybas aplink...
-
Sirija neigia, kad laiko nelaisvėje JAV žurnalistą A. Tice'ą1
Sirijos vyriausybė trečiadienį paneigė, kad laiko nelaisvėje kokius nors JAV piliečius, įskaitant žurnalistą Austiną Tice'ą (Ostiną Taisą), prieš dešimtmetį pagrobtą Damaske. ...
-
Vokietijos teismas atmetė žiniasklaidos reikalavimą dėl G. Schroederio susitikimų įrašų2
Vokietijos federalinė kanceliarija neprivalo atskleisti žurnalistams, kokius susitikimus buvęs kancleris Gerhardas Schroederis, kuris yra tarptautiniu mastu stebimas dėl savo ryšių su Rusija, surengė nuo 2019 metų, trečiadienį nusprendė Berlyn...
-
NATO vadovas ragina Serbiją ir Kosovą deeskaluoti konfliktą2
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ragina Kosovą ir Serbiją deeskaluoti tarpusavio konfliktą. ...
-
Tvyrant įtampai Balkanuose, Briuselyje rengiamos Serbijos ir Kosovo derybos
Regioninės varžovės Serbija ir Kosovas ketvirtadienį ruošiasi susėsti derybų, kurios, kaip tikisi tarpininkai iš Europos Sąjungos, padės sumažinti augančią įtampą Balkanuose, kur Rusija, tęsiantis karui Ukrainoje, bando dar labiau p...