Prieš pusę amžiaus Detroitas buvo Jungtinių Valstijų pažiba. Deja, šlovės laikai, regis, praėjo. Dabar miestas virsta vaiduokliu. Gatvės tuštėja, visur veši žolė, o vietos žmonės į ateitį žvelgia su nerimu.

Demografinė krizė

1950 m. Detroite gyveno apie 1,8 mln. gyventojų. Miestas buvo ketvirtas pagal dydį JAV.

Dabar mieste, kurio plotas – 360 kv. km, gyvena vos daugiau nei 700 tūkst. gyventojų. Tad iš viso nuo 1950 m. miesto gyventojų skaičius sumažėjo 60 proc.

Daugelyje Detroito vietų, net centrinėje miesto dalyje, plyti tušti žolėmis apaugę laukai, kuriuose kadaise stūksojo namai. Akį rėžia apleisti fabrikai, uždaryti restoranai, kino teatrai, net ugdymo įstaigos.

Net ketvirtadalis miesto teritorijos – neapgyventa.

Daugiausia gyventojų miestą apleido per pastarąjį dešimtmetį. Skaičiuojama, kad iš Detroito per šį laikotarpį išsikėlė apie 25 proc. žmonių.

O dar visai neseniai šis didžiausias Mičigano valstijos miestas buvo vadinamas JAV pramonės širdimi.

Nesirūpino gyventojais

Daugelis ekspertų tvirtina, kad miesto nuosmukis prasidėjo tada, kai ėmė merdėti Amerikos automobilių pramonė, o miestą sukrėtė rasiniai juodaodžių ir baltaodžių konfliktai.

Maža to, prisidėjo ir neefektyvus miesto valdymas.

Kilę iš Detroito pripažįsta, kad socioekonominės problemos – svarbios.

Tačiau taip pat jie pabrėžia, jog miesto valdžia ilgus metus nesirūpino tuo, kad miestas būtų patrauklus gyventi.

Pete'as Saundersas iš Detroito nesiėmė visų miesto bėdų versti merdinčiai automobilių pramonei. Pasak jo, daugelis JAV miestų išgyveno panašius nuosmukius, tačiau sugebėjo atsitiesti.

"Taip, automobilių pramonė Detroite patyrė nuosmukį. Darbo vietos iš pradžių persikėlė į šalies pietus, o vėliau – į kitas pasaulio šalis. Taip, Detroitas susidūrė su rasinėmis problemomis, kurios du kartus sukėlė kruvinas riaušes. Taip, Detroitą purtė valdininkų korupcijos skandalai. Tačiau, pavyzdžiui, Bafalo ar Klivlando miestai juk irgi susidūrė su panašiomis problemomis. Tačiau jie nepaskendo kaip Detroitas. Galų gale su didele ekonomikos krize susidūrė ir Pitsburgas. Tačiau šis miestas stojasi ant kojų", – sakė P.Saundersas.

Jis pabandė atsakyti į klausimą, kodėl Detroitas kitoks nei kiti šalies miestai?

"Manau, kad didžiausia problema – planavimas. – pasakojo P.Saundersas. – Tiek Čikagoje, tiek Filadelfijoje, tiek Los Andžele (kurie iškilo tuo pat metu kaip Detroitas) didžiausias dėmesys buvo skirtas gyventojų gerovei kurti. Detroitas – unikalus. Visus kiaušinius miesto valdžia sudėjo į vieną krepšį. Kitaip sakant, nuo tada, kai tik Detroite atsirado pramonė, politikai ir verslo lyderiai tarsi pamiršo, kad miestas turi būti planuojamas atsižvelgiant į gyventojų poreikius. Užuot tai darę, jie leido miesto ekonomikai dirbti jų darbą."

P.Saundersas apibendrino: "Žinote, Detroitas visuomet labiau rūpinosi tuo, ką gamina, o ne tuo, kaip atrodo."

Niūrus vaizdas

Iš pažiūros Detroitas – įprastas JAV didmiestis. Gan pilkas, tačiau įspūdingas.

Tolumoje į dangų stiebiasi dangoraižiai, kurių įspūdingiausias priklauso JAV automobilių gigantei "General Motors" (GM). Keturi stiklo bokštai tarsi simbolizuoja automobilių pramonės pabaigą.

Atokiau nuo miesto centro stūkso nemažai fabrikų. Kai kurie jų dar veikia, kai kurie tik mena šlovingus miesto laikus.

Toliau plyti gyvenamieji rajonai. Čia nemažą dalį pastatų sudaro darbininkams statyti keturaukščiai ir triaukščiai namai. Regis, daugiabučiai nėra patogūs. Tačiau kadaise patogumas niekam nerūpėjo.

Tolėliau nuo centro galima patekti į prabangesnių nuosavų namų kvartalą. Ši miesto dalis – patraukli, nors ir nejauku, kad dalis namų – vaiduokliai.

Labiausiai į akis krinta tuščios erdvės miesto centre.

Vienoje jų, pasak vietinių, kažkada stovėjo parduotuvė, kitoje – restoranas, dar kitoje – automobilių stovėjimo aikštelė.

Tačiau ne visus apleistus pastatus sugebėta nugriauti.

Vienas įspūdingiausių Detroito šlovę menančių architektūros paminklų – Mičigano centrinė stotis pačiame Detroito centre. 1913 m. pastatytas dangoraižis kažkada buvo aukščiausia pasaulyje geležinkelio stotis.

Dabar statinys vilioja tik norinčius pamatyti, kaip vos per kelis dešimtmečius iš vieno labiausiai klestinčių JAV miestų Detroitas tapo miestu vaiduokliu.

Įdomiausios fotografijos, kuriose lyginamas Detroito vaizdas prieš porą dešimtmečių ir dabar.

Prieš dešimtmetį darytose fotografijose matyti, kaip miesto gatvėse žaidžia vaikai, važinėja automobiliai, stovi prižiūrėti namai... Dabartinėse – gatvės ištuštėjusios, apaugusios žolėmis, o namai – užkaltais langais.

Vienintelis dalykas, kuris primena, kad tai fotografija iš tos pačios Detroito gatvės, – senas raudonai geltonas vandens hidrantas.

Pirmojoje fotografijoje iš jo liejasi vaikus džiuginantis vandens fontanas, antrojoje – kiek apdūlėjęs hidrantas stūkso, regis, laukdamas geresnių laikų.

Ne mažiau išraiškinga ir ta fotografija, kurioje nupaveiksluotas "Park State" banko pastatas.

Uždarius banką, tris kartus keista pastato paskirtis. 1993 m. jame veikė kino teatras, o nuo 2002 m. įėjimas į pastatą buvo užmūrytas plytomis. Pastaruoju metu, kaip išduoda 2009 m. daryta fotografija, čia veikia vietos striptizo klubas.

"National Post" laikraščio apžvalgininkas Mattas Gurney vaizdžiai nupasakojo savo vizitą į Detroitą.

"Vingiuotais greitkeliais pasiekiau švarų ir tvarkingą miesto centrą. Tik jis atrodo kaip subombarduotas: visur plyti tušti laukai, o juk čia kadaise stovėjo namai", – pasakojo žurnalistas.

"Tušti namai nemoka mokesčių, be to, ir klimatas mieste gerokai mažina nekilnojamojo turto kainas. Planas gaivinti miestą jį mažinant, akivaizdu, lems, kad didžioji dalis Detroito taps negyvenama teritorija", – rašė žurnalistas, turėdamas galvoje Detroito mero neseniai patvirtintą miesto gatvių apšvietimo sistemos rekonstrukcijos planą. Pagal jį iš 88 tūkst. miesto apšvietimo stulpų Detroite liks vos 46 tūkst. Siekiama, kad kuo daugiau miestelėnų persikeltų gyventi arčiau centro.

Tiesa, daugelis Detroito gyventojų kritikuoja valdžios sprendimą sutelkti miesto gyventojus į branduolį.

"Išjungus šviesas tų žmonių gyvenimas pablogės. Vargu ar ir taip skurdžiai gyvenantys priemiesčių gyventojai pardavę savo turtą turės pakankamai pinigų, kad persikeltų arčiau centro. Nors idėja sutelkti žmones – logiška, būtina įvertinti ir neigiamus tokio plano aspektus", – pabrėžė savo publikacijoje M.Gurney.

Šiuo metu miesto skolos siekia apie 12 mlrd. dolerių. Grąžinti tokią skolą būtų sunku, net jei mieste gyventų toks pat skaičius gyventojų kaip 1950-aisiais.

Taigi, gatvių apšvietimo sistemos atjungimas kai kuriems Detroito rajonams, akivaizdu, miesto problemos tikrai neišspręs.

Kaip sako M.Gurney, jam tai turi simbolinę prasmę – "smukęs miestas panirs į tamsą".

Šlovingi laikai

Claire McClinton seneliai iš skurdžių pietinių valstijų į Mičiganą persikėlė po Antrojo pasaulinio karo.

Seneliai anūkei ne sykį pasakojo, kad Mičiganas tada atrodė panašus į kitą planetą.

"Nė vienas iš jų vaikų niekuomet čia nebuvo alkanas. Visi įgijome tinkamą išsilavinimą, turėjome gerus darbus ir nuosavus namus. Manėme, kad štai čia ir yra ta tikroji Amerikos svajonė", – pasakojo C.McClinton.

Beveik visi moters šeimos nariai dirbo GM, taip pat Claire. Atlygis už darbą buvo solidus, socialinės garantijos buvo garantuotos.

Deja, laikai pasikeitė. GM susidūrė su didžiule konkurencija.

"Šiuo metu GM gamykloje dirba 6 tūkst. darbuotojų. Tais laikais darbuotojų skaičius viršijo 100 tūkst. Nenuostabu, kad kenčia tiek mūsų miestas, tiek darbininkai", – sakė C.McClinton.

Flinto mieste, netoli Detroito, kuriame buvo įkurta bendrovė GM, nedarbo ir skurdo lygis – vieni aukščiausių visoje Mičigano valstijoje. Nors GM paskelbė, kad ketina statyti daugiau fabrikų, vietos gyventojų šie planai nedžiugina.

Bendrovės atstovai leido aiškiai suprasti, kad jei nauji fabrikai ir kils, tai tik užsienyje...

Flintas, Mičiganas: šiame mieste buvo įkurta bendrovė GM. Miestas skaudžiau nei Detroitas nukentėjo nuo krizės automobilių pramonėje. Pramonės sektoriuje tebedirba vos 10 proc. visų darbininkų, kurie dirbo anksčiau.

Klivlandas, Ohajas: nuo 2000 m. miestas prarado apie 100 tūkst. žmonių. Daugiausia gyventojų Klivlande gyveno 1950 m. – 914,8 tūkst. 2011-aisiais gyventojų skaičius mieste siekė 393 tūkst.

Bafalas, Niujorkas: kadaise miestas buvo tarp 10-ies didžiausių JAV, tačiau dabar tėra 72-oje vietoje. 1990 m. miesto gyventojų skaičius vėl susilygino su 1900 m.