Trys iš keturių žurnalistų nušviesdami koronaviruso sukeltą krizę susidūrė su įvairiais apribojimais, kliūtimis ar bauginimais, nurodė Briuselyje įsikūrusi organizacija, išanalizavusi 1 308 žurnalistų iš 77 šalių atsakymus.

Du trečdaliai žiniasklaidos organizacijų darbuotojų ir laisvai samdomų žurnalistų teigė, kad jų darbo sąlygos pablogėjo: daugeliui sumažėjo pajamos, o kai kurie apskritai neteko darbo.

„Šie rezultatai rodo nerimą keliančią tendenciją: vis labiau varžoma žiniasklaidos laisvė ir pakertama žurnalistika, kai prieiga prie informacijos ir kokybiškos žurnalistinės medžiagos yra itin svarbi“, – pažymėjo TŽF generalinis sekretorius Anthony Bellangeras (Entoni Belanžeras).

„Žurnalistika prisideda prie visuomenės gerovės, ji nusipelnė visuomenės paramos ir politinio trukdymo bei kišimosi pabaigos“, – pridūrė jis.

Remiantis balandį atlikta apklausa, beveik visi laisvai samdomi respondentai pranešė apie prarastas pajamas arba sumažėjusias darbo galimybes. Be to, darbas COVID-19 krizės metu neigiamai paveikė žurnalistų psichinę sveikatą – daugiau nei pusę jų kenčia nuo streso ir nerimo.

Anot TŽF, daugiau kaip ketvirtadalis respondentų teigė, kad jiems trūksta įrangos, būtinos saugiam darbui iš namų, atsižvelgiant į daugelio vyriausybių įvestus suvaržymus, skirtus koronaviruso plitimui apriboti. Ketvirtadalis respondentų neturėjo tinkamų apsauginių priemonių, reikalingų rengiant reportažus.

„Paklausti apie žiniasklaidos laisvės būklę jų šalyse, didžioji dauguma atsakė, kad ji suprastėjo“, – nurodė TŽF, pažymėdama, jog nuo infekcijos protrūkio pradžios dešimtys reporterių buvo areštuoti arba susidūrė su bylinėjimosi pavojumi.

Beveik kas ketvirtas žurnalistas pareiškė, kad jiems sunku gauti informacijos iš vyriausybių ar oficialių šaltinių, o daugelis skundėsi dėl laisvo judėjimo ribojimų ar suvaržymų užduodant klausimus per spaudos konferencijas.

„Nuo Graikijos iki Indonezijos, nuo Čado iki Peru – visur žurnalistai vartojo tokius žodžius kaip „nesaugu“, „problemiška“, „baisu“, „blogiau“, „prastėja“, „smunka“ ir „ribojama“, vertindami žiniasklaidos laisvės aplinką“, – pabrėžė organizacija.