Dar viena dešimtis: senos problemos ir nauji iššūkiai

Sulig paskutinėmis 2019-ųjų akimirkomis baigėsi ne tik metai, bet ir antrasis naujojo tūkstantmečio dešimtmetis. Jame buvo daug spalvų – nuo pilko Ejafjadlajokudlio pelenų debesies, iki mėlynos ir geltonos dueto – nauja jėga suplazdėjusios ukrainietiškosios dvispalvės. Nuo Osamos bin Ladeno sunaikinimo iki mačistinės Holivudo kultūros demaskavimo ir Gretos Thurnberg klimato žygių.

Sykiu tai buvo ir teroro dešimtmetis, prasidėjęs suirutėmis Artimuosiuose Rytuose, kurių padarinius pajuto ir Europa: žemyną užklupo milžiniška pabėgėlių banga, islamistai rengė išpuolius Vakarų laisvę simbolizuojančiose vietose ir tokiu būdu priminė laisvojo pasaulio žmonėms, kokia pažeidžiama yra privilegija gyventi saugiai.

"Kauno dienos" parinktuose svarbiausius dešimtmečio įvykius iliustruojančiuose kadruose – triumfas ir kartėlis, naujos žvaigždės ir demaskuoti niekšai.

2010 metai

Sausį Haitį sukrėtė didžiausias Amerikos žemynų istorijoje žemės drebėjimas. Žuvusiųjų per patį drebėjimą ir jį sekusias epidemijas skaičius gali siekti 0,5 mln. žmonių.

Kovą išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui Islandijoje buvo paralyžiuotas oro susisiekimas Šiaurės ir Vidurio Europoje.

Balandį Meksikos įlankoje kilo gaisras "Deepwater" naftos platformoje, po kurio vandenyne pasklido milžiniška naftos dėmė. Padarinių mastą bene geriausiai iliustruoja 18,7 mlrd. JAV dolerių suma – dėl tokios kompensacijos, didžiausios JAV istorijoje, susitarė Vašingtonas ir naftos telkinį valdęs koncernas BP.

Po konflikto su vietos administracija susideginus prekeiviui Mohamedui Bouaziziui, Tunise prasidėjo masiniai protestai, galiausiai nuvilniję po visą arabų regioną. Arabų pavasariu pavadinta protestų banga nuvertė Egipto, Jemeno, Libijos vadovus (nuotraukoje – keturis dešimtmečius Libiją valdęs, 2011 m. spalį sukilėlių nulinčiuotas Muammaras al-Gaddafis (kairėje) ir 2011 m. per revoliuciją valdžios netekęs Egipto prezidentas Hosnis Mubarakas). Pilietiniai neramumai neaplenkė Bahreino, Sirijos, Alžyro, Irako, Jordanijos, Kuveito, Maroko, Sudano. Mažesni neramumai užfiksuoti Džibutyje, Libane, Mauritanijoje, Omane, Saudo Arabijoje ir Vakarų Sacharoje.

2011 metai

Kovą prie Japonijos krantų įvykęs didžiausias šalies istorijoje žemės drebėjimas sukėlė milžinišką cunamio bangą. Per katastrofą ne tik žuvo apie 16 tūkst. žmonių, beveik 3 tūkst. dingo be žinios, bet ir įvyko pavojinga avarija Fukušimos atominėje elektrinėje, į aplinką pateko radiacijos.

Istoriniame kadre, darytame Baltųjų rūmų Ypatingųjų situacijų kabinete, – JAV prezidentas Barackas Obama, viceprezidentas, valstybės sekretorė, nacionalinio saugumo štabo nariai tiesiogiai stebi "Al-Qaidos" vadovo Osamos bin Ladeno sunaikinimo operaciją.

Beveik 2 mlrd. žmonių stebėjo tiesioginę Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės sosto įpėdinio princo Williamo ir jo išrinktosios Kate Middleton vestuvių transliaciją. Iki 2020 m. pora susilaukė dviejų sūnų, dukters ir atšoko princo Harry vestuves.

Utiojos saloje prieš ten susirinkusius Norvegijos darbo partijos jaunimo stovyklos narius kruviną išpuolį surengė dešinysis radikalas Andersas Breivikas. Nuo jo kulkų žuvo 69 žmonės.

2012 metai

Spalį JAV nusiaubė uraganas Sandy. Nuotraukoje – vandenyje skendintys Niujorko taksi.

Marso paviršių pasiekė automobilio dydžio robotas "Curiosity", kurio paskirtis – tirti tolimosios planetos klimatą, geologiją, galimą tinkamumą gyvybei.

Apie Alepo miestą Sirijoje sužinojo visas pasaulis. Tik jau ne dėl didžiausio gyventojų skaičiaus ar ekonominės sostinės statuso. 2012–2016 m. vykę mūšiai dėl jo kontrolės iš pradžių buvo Sirijos pilietinio karo dalis, dėl miesto kovėsi sukilėliai ir vyriausybės pajėgos. Tačiau vėliau į kovą įsitraukė ir islamistai. Po rekordinės apsiausties miestą galiausiai užėmė vyriausybinės pajėgos. Mūšiai nusinešė daugiau kaip 31 tūkst. gyvybių, – absoliuti dauguma žuvusiųjų – civiliai.

Per ginkluotą ataką "Sandy Hook Elementary School" Niutauno mieste žuvo 28 žmonės, iš kurių 20 – vaikai ir pats 20-metis žudikas. Tragedija pakurstė naujas diskusijas apie pernelyg liberalias ginklų įsigijimo taisykles.

2013 metai

Metai prasidėjo nuo tragedija virtusio prašmatnaus laivo "Costa Concordia" kruizo. Užplaukęs ant seklumos laivas apvirto, iš 4 tūkst. keleivių žuvo 32.

Didžiojoje Britanijoje mįslingomis aplinkybėmis mirė ilgametis Kremliaus oponentas, verslo magnatas Borisas Berezovskis.

Atsistatydinus Benediktui XVI naujuoju Romos popiežiumi išrinktas Buenos Airių arkivyskupas Jorge Maria Bergoglio. Sulig popiežiaus Pranciškaus atėjimu – pirmojo popiežiaus iš Naujojo pasaulio, pirmojo popiežiaus jėzuito – Katalikų bažnyčioje padvelkė naujų vėjų. Nuotraukoje – popiežius Pranciškus 2018 m. Lietuvoje.

Įstojus Kroatijai, ES narių skaičius išaugo iki 28.

Metai baigėsi "Formulė-1" žvaigždės Michaelio Schumacherio tragedija. Slidinėdamas Prancūzijos Alpėse jis patyrė traumą ir iki šių dienų yra gydomas – šeimai pageidaujant, žinios apie jo būklę neskelbiamos.

2014 metai

Nuotraukoje – Abu Bakr al-Baghdadis, Irako Mosulo mieste skelbiantis "Islamo valstybės" įkūrimą. Islamistų karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių, suluošino milijonus gyvenimų, o išpuoliai sukėlė naują Vakarų karo su terorizmu bangą.

Nepanoręs pasirašyti ES Rytų partnerystės sutarties, Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius išprovokavo masinius protestus Kijeve, kuriuos režimas bandė numalšinti jėga. V.Janukovyčiui sprukus į Rusiją, Ukrainoje į valdžią atėjo proeuropietiški politikai.

Pažeisdama tarptautinę teisę ir dvišales sutartis su Ukraina Rusija okupavo Krymo pusiasalį ir išprovokavo iki šiol besitęsiantį karinį konfliktą Ukrainos rytuose.

Ukrainoje veikiančių rusų remiamų separatistų raketa pašovė keleivinį lėktuvą, kuriuo reisu MH17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skrido 295 žmonės. Dėl Krymo okupacijos paskelbtos Vakarų sankcijos Rusijai po šio įvykio buvo dar labiau sugriežtintos.

2015 metai

Dviem islamistams atakavus satyrinio savaitraščio "Charlie Hebdo" redakciją Paryžiuje, žuvo 11 žmonių. Per laisvą pasaulį nuvilnijo solidarumo akcija su šūkiu "Je suis "Charlie" ("Aš esu "Charlie").

Vasarį Maskvoje, pačiame centre, nušautas Rusijos demokratų lyderis, aktyvus Vladimiro Putino kritikas Borisas Nemcovas.

Dėl valstybės skolų Graikija atsidūrė ties finansinio kracho slenksčiu, šalyje ėmė trūkti grynųjų. Atėnams pavyko išsikapstyti tik po ilgų derybų su tarptautinėmis finansų institucijomis, partneriais ES ir pasižadėjus įgyvendinti griežtą taupymo planą.

Sunkia depresija sirgęs kompanijos "Germanwings" pilotas sukėlė aviakatastrofą, kurios metu jis žuvo kartu su visais 149 laineriu iš Barselonos į Diuseldorfą skridusiais žmonėmis. Po to daugelis aviakompanijų nedelsiant įvedė taisyklę, kad skrydžio metu valdymo kabinoje visada turi būti bent du asmenys.

Europą užplūdo didžiausia po Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių banga. Tragišku jos simboliu tapo pakeliui žuvęs berniukas iš Sirijos Aylanas Kurdi, kurio kūną į saugią Turkijos pakrantę išplovė jūra. Nuotraukoje – nelaimės įkvėpta indų menininko akcija.

Lapkritį "Islamo valstybės" teroristai surengė žudynes Paryžiuje. Per automatais ginkluotų užpuolikų atakas žuvo 120 žmonių – daugiausia per JAV grupės "Eagles of Death Metal" koncertą.

2016 metai

Birželį Didžiojoje Britanijoje surengtas referendumas dėl šalies išstojimo iš ES baigėsi netikėta "Brexit" šalininkų pergale. Prasidėjo ilgas derybų su partneriais ES maratonas ir britų partijų tarpusavio kova, kurią galiausiai laimėjo "Brexit" šalininkai su premjeru Borisu Johnsonu priešakyje.

"Islamo valstybė" surengė dar vieną išpuolį Prancūzijoje. Nicoje į Bastilijos dieną švenčiančią minią įvažiavus sunkvežimiui, žuvo 86 žmonės.

Liepą pranešta apie bandymą nuversti Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą. Mistinis pučas tapo pretekstu vidaus kontrolei sustiprinti.

Su istoriniu vizitu Kuboje lankėsi JAV prezidentas Barackas Obama. Nuotraukoje – JAV lyderį skraidinantis "Air Force One" lėktuvas virš Havanos.

Į kalėdinį miestelį Berlyno širdyje įvairavęs sunkvežimį islamo teroristas pasėjo paniką ir nusinešė vienuolikos žmonių gyvybę. Po šio įvykio Europoje susirūpinta dėl griežtesnio viešųjų vietų saugumo.

2017 metai

JAV prezidento priesaika nuskambėjo iš Respublikonų partijos kandidato, politikos naujoko, verslininko milijonieriaus Donaldo Trumpo lūpų. Pažadėjęs Amerikai grąžinti didybę, D.Trumpas vėliau priėmė ne vieną kontroversišką sprendimą, tačiau, nepaisant visą kadenciją nesiliaujančio oponentų puolimo, tebėra populiarus tiek šalyje, tiek užsienyje.

Nepaisant Rusijos bandymų įvykdyti perversmą Juodkalnijoje ir tokiu būdu sukėlus chaosą šioje šalyje sustabdyti NATO plėtrą į rytus, birželį Juodkalnija tapo 29-ąja Aljanso nare.

2018 metai

Per nepavykusią Rusijos žvalgybos smogikų operaciją kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga "Novičiok" bandyta nužudyti prieglobstį Didžiojoje Britanijoje radusį buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Įvykis Solsberyje dar labiau padidino įtampą tarp Vakarų ir Rusijos bei išprovokavo Londoną ir jo partnerius paskelbti naujų sankcijų Maskvai.

Holivudo prodiuserio Harvey Weinsteino demaskavimo kampanija sukėlė pasaulyje "Me Too" bangą. Įkvėptos kino industrijos ryklio aukų, moterys ir vyrai prabilo apie patirtą seksualinę prievartą ar nederamą elgesį.

Singapūre susitiko D.Trumpas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, 2011-aisiais mirusio diktatoriaus Kim Jong Ilo sūnus. Tai buvo pirmasis tokio lygio abiejų šalių lyderių susitikimas nuo pat 1948-ųjų.

Žurnalisto Jamalo Khashoggio žūtis Saudo Arabijos konsulate Stambule sukėlė milžinišką kritikos bangą Rijado adresu. Ši žūtis labiau pakenkė šalies įvaizdžiui, nei padėjo liberalios reformos: 2011-aisiais moterims leista dalyvauti rinkimuose, o 2018-aisiais – vairuoti automobilius.

Po Švediją nualinusių karščių bangos protesto akciją dėl aplaidaus politikų požiūrio į klimato kaitą prie Švedijos parlamento surengė Greta Thunberg. Į tuomet 15-metės pradėtą ekologinio lobizmo vajų ilgainiui įsijungė milijonai jaunuolių visame pasaulyje, o klimato kaitos tema vėl aktualizuota aukščiausiu lygiu.

2019 metai

Balandį liepsnos nuniokojo Paryžiaus simbolį – Dievo Motinos katedrą. 14 valandų trukusią kovą su ugnimi laimėjo ugniagesiai, tačiau liepsnos ir gesinimo medžiagos pastatui bei jame buvusioms vertybėms padarė milžinišką žalą.

Gerokai išsikvėpęs "Islamo valstybės" judėjimas patyrė dar vieną smūgį. Spalį specialios operacijos, pavadintos vienos jo asmeninių aukų, amerikietės humanitarinės pagalbos organizacijos narės Kaylos Mueller vardu, metu nužudytas Sirijoje slapstęsis jos vadovas Abu Bakr al-Baghdadis.

Trečiąjį faktinio vadovavimo Rusijai dešimtmetį pradėjo Vladimiras Putinas, 2018 m. pavasarį ketvirtą kartą laimėjęs prezidento rinkimus.

Mokslininkų teigimu, karščiausias nuo pat stebimų pradžios dešimtmetis baigėsi nauju rekordu. Kasmet Australiją nusiaubiantys miškų gaisrai šiemet pasiekė katastrofiškus mastus. Nuotraukoje – ugniagesys, girdantis iš ugnies ištrūkusią koalą.

Kas pasikeitė per dešimtmetį?

Jei 2010 m. apie 30 proc. planetos namų ūkių turėjo interneto prieigą, tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, baigiantis 2019-aisiais, šis skaičius pasiekė 57 proc. Išmaniųjų telefonų 2008-aisiais buvo 0,422 mlrd., 2019 m. – 5,286 mlrd. Išmaniųjų laikrodžių, galinčių fiksuoti širdies darbo rodiklius, leisti nustatyti šeimininko buvimo vietą ar padedančių palaikyti ryšį – statistika ne mažiau įspūdinga.

Socialiniai tinklai pakeitė ne tik kasdienio bendravimo kultūrą, bet ir politinę, verslo komunikaciją. Didžiausias socialinis tinklas "Facebook" 2009 m. skaičiavo 0,28 mlrd. vartotojų, 2019 m. – 2,4 mlrd. Naujas socialinis tinkas "Tik Tok" panašų šuolį atliko vos per dvejus metus: nuo 0,24 mlrd. (2017 m.) iki 1 mlrd. 2019-aisiais.

Nors šylant klimatui toliau tirpsta ledynai, į atmosferą vis dar išmetama daug anglies dvideginio, pasaulyje negailestingai kertami miškai, aplinkosauga jau nėra pavienių ekologų sambūrio pokalbių tema. Sparčiai populiarėja atsinaujinančių energijos šaltinių industrija (nuo 2009 m. iki 2019 m., pvz., vėjo elektrinėse pagaminama apie penkis kartus daugiau elektros). Parduotų elektromobilių skaičius nuo 0,05 mln. 2011 m. išaugo iki 2,02 mln. 2019-aisiais.

Pasikeitę komunikavimo būdai, naujosios technologijos ir naujos verslo schemos, dėl kurių atpigo susisiekimas oro transportu, pagausino turistų srautus. Per 10 metų lėktuvų keleivių skaičius pasaulyje išaugo nuo 2,48 mlrd. iki 4,5 mlrd. Tarp technologinių transporto naujovių – pirmieji bepiločiai automobiliai, elektriniai paspirtukai, bepilotės skraidyklės, tiesa, jomis kol kas keliauja ne žmonės, bet fotoaparatūra.

Dar prieš keletą metų 3D spausdintuvas atrodė tarsi aparatas iš mokslinės laboratorijos, šiandien juo dirbti moka net ikimokyklinukai, galintys piešdami erdvėje susikurti norimą žaisliuką. Technologijos padeda ne tik žaisti, mokytis, bet ir keliauti: virtualiojoje erdvėje prieinama daugybė kanalų, transliuojančių vaizdus realiuoju laiku ar kuriančių dalyvavimo efektą. O virtualiosios realybės prietaisai kaitina ne tik aštrių pojūčių mėgėjų aistras, bet ir padeda išmokti tam tikrų veiksmų, įveikti baimes.

Žurnalo "Forbes", kasmet renkančio įtakingiausių planetos lyderių dešimtuką, sąraše nuo 2009 iki 2019 m. šmėžavo seni veidai, bet atsirado ir naujų. Pirmojoje vietoje buvo JAV prezidentas Barackas Obama (2009, 2011, 2012), Kinijos komunistų partijos vykdomojo komiteto pirmininkas Hu Jintao (2010), Vladimiras Putinas (2013, 2014, 2015, 2016), Kinijos komunistų partijos generalinis sekretorius Xi Jinpingas (2018).

Įtakingiausiųjų sąraše kol kas nėra humanoidų, tačiau per dešimtmetį robotai išmoko jau ne tik vaikščioti, šokti, bėgti įveikiant kliūtis, atidaryti duris, stumti serviravimo vežimėlį, įpilti gėrimo, groti trimitu ir smuiku, kalbėti gestų kalba, važinėti dviračiu, mesti ir sugauti kamuolį, valyti langus, grindis, bet ir imituoti žmonių gestus, bendrauti įvairiomis temomis, suprasti emocijas, mirksėti, raukytis, šypsotis ir net turėti pilietybę: 2017-aisiais pristatyta humanoidė Sofija yra Saudo Arabijos pilietė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių