- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį pasirašė JAV sankcijas bendrovėms, statančioms Rusijos dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“, Amerikos Kongresui išreiškus nuogąstavimų, kad šis projektas suteikia Kremliui pavojingą svertą spausti Vašingtono sąjungininkes Europoje.
Sankcijos, kurioms priešinosi Europos Sąjunga, buvo įtrauktos į didžiulės apimties gynybos išlaidų projektą. D. Trumpas šį dokumentą pasirašė per ceremoniją Andrewso (Endriuso) jungtinių pajėgų bazėje, esančioje netoli Vašingtono.
Sankcijos yra nukreiptos prieš įmones, dalyvaujančias tiesiant beveik 11 mlrd. dolerių (9,9 mlrd. eurų) vertės dujotiekį „Nord Stream 2“ Baltijos jūros dugnu. Šis vamzdynas turi padvigubinti Rusijos gamtinių dujų eksporto į pirmaujančią Europos ekonomiką Vokietiją apimtis.
Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ yra Šveicarijoje registruotos šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vienintelis akcininkas, o jo partnerės – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje klojamas greta beveik aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
JAV įstatymų leidėjai perspėjo, kad dujotiekis sudarys sąlygas toliau lobti Vašingtonui priešiškai Rusijos vyriausybei ir smarkiai padidins prezidento Vladimiro Putino įtaką Europoje, žemyne tvyrant padidėjusiai įtampai.
Sankcijų projektą triuškinama balsų dauguma patvirtino abeji Kongreso rūmai. Senatas dėl jo balsavo antradienį ir išsiuntė pasirašyti D. Trumpui.
D. Trumpas, savo oponentų demokratų kaltinamas per švelniu elgesiu su V. Putinu, turėjo mažą pasirinkimą, tik pasirašyti dokumentą.
Sankcijos yra įtrauktos į daug platesnės apimties dokumentą, numatantį 738 mlrd. dolerių (665 mlrd. eurų) metinį Pentagono finansavimą. Jeigu D. Trumpas nebūtų sutikęs pasirašyti šio akto, jį tvirtai palaikęs Kongresas veikiausiai būtų šį veto atmetęs.
„Pašalinti varžovę“
JAV priemonės supykdė Maskvą ir Europos Sąjungą, sakančią, kad blokas turėtų pats rinktis savo energetikos politiką.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) penktadienį telefonu aptarė šį klausimą su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo (Maiku Pompėju), informavo Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus.
M. Pompeo išreiškė „griežtą nepritarimą“ dujotiekio projektui, rašoma M. Ortagus pareiškime.
Vokietijos ir Rusijos prekybos rūmai praėjusią savaitę tvirtino, kad dujotiekis yra svarbus Europos energetiniam saugumui, ir paragino paskelbti JAV atsakomųjų sankcijų, jei Vašingtonas patvirtintų baudžiamąsias priemones.
Maskva savo ruožtu pareiškė, kad sankcijomis JAV siekia pašalinti savo varžovę Rusiją iš Europos energetikos rinkos ir sudaryti sąlygas joje veikti amerikiečių įmonėms.
„Šiuo atveju sankcijų bendras tikslas – kad, visų pirma, būtų stumiami bendrovių, siekiančių įgyvendinti savo eksporto interesus, konkurencijos užmojai – nors amerikiečių suskystintos dujos gerokai brangesnės už rusiškas“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Novikovas.
„Vienintelis būdas priversti europiečius pirkti [dujas iš JAV] gali būti politiniai sumetimai – apie ekonominį tikslingumą negali būti nė kalbos“, – teigė jis.
„Tačiau esama ir didesnio masto politinių uždavinių, susijusių su [JAV pastangomis] kiekį įmanoma labiau susilpninti Rusiją, pašalinti ją kaip pasaulinę varžovę“, – pabrėžė D. Novikovas.
JAV sankcijos taikomos laivams, tiesiantiems vamzdžius „Nord Stream 2“, taip pat Rusijos ir Turkijos statomam „TurkStream“ dujotiekiams. Jos taip pat numato lėšų įšaldymą ir JAV vizų atšaukimą rangovams.
Vienas pagrindinių rangovų, galinčių nukentėti nuo šių priemonių, yra Šveicarijoje įsikūrusi „Allseas“, pasamdyta Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“, kad pastatytų jūrinę „Nord Stream 2“ atkarpą.
Pasak D. Novikovo, įvedus sankcijas Europos bendrovės, suinteresuotos, kad „Nord Stream 2“ būtų baigtas tiesti, taikys „diferencijuotą požiūrį“.
„Dalis Europos bendrovių ir gamintojų gali priešintis, naudosis savais lobistiniais pajėgumais, kreipdamosi į savo vyriausybes ir spausdamos persvarstyti šias neteisingas ir Vašingtono primetamas taisykles“, – sakė Rusijos įstatymų leidėjas.
„Kita dalis bendrovių gali pasiduoti etapais įvedamų sankcijų spaudimui“, – pridūrė jis.
Glaudžiai integruotos į Rusijos valstybines struktūras „Gazprom“ įtaka kelia didelį susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms, taip pat Rytų ir Vidurio Europos šalims.
D. Trumpą palaikantis respublikonų senatorius Tedas Cruzas (Tedas Kruzas) pareiškė, kad „Nord Stream 2“ statybos sustabdymas turėtų būti pagrindinis saugumo prioritetas tiek JAV, tiek Europai.
„Europai daug geriau pasikliauti iš JAV gaunama energija nei skatinti Putiną ir Rusiją, bei priklausyti nuo Rusijos ir patirti ekonominį šantažą“, – praėjusią savaitę sakė jis Senate.
Tačiau kitas respublikonas senatorius Randas Paulas (Rendas Polas) balsavo prieš įstatymo projektą, nepritardamas siūlymui „bausti NATO sąjungininkes ir potencialiai amerikiečių energetikos bendroves“.
ES ir Vokietija smerkia sankcijas
Europos Sąjunga ir Vokietija šeštadienį pažėrė kritikos JAV sankcijoms.
„ES iš principo priešinasi sankcijų ES bendrovėms, užsiimančioms teisėta verslo veikla, įvedimui“, – sakė Bendrijos atstovas.
Europos Komisija šiuo metu analizuoja galimą JAV sankcijų poveikį.
„Komisijos tikslas visuomet buvo užtikrinti, kad „Nord Stream 2“ veiktų skaidriai ir nediskriminuojančiai, taikant atitinkamo laipsnio reguliuojančią priežiūrą“, – pabrėžė ES atstovas.
Pasak jo, gegužę įsigaliojusios vamzdynų priežiūros taisyklės yra pripažįstamos JAV.
Vokietijos vyriausybė sankcijas taip pat pasmerkė.
„Vyriausybė atmeta tokio pobūdžio ekstrateritorines sankcijas. Jos smogs Vokietijos ir Europos bendrovėms; [sankcijos] taip pat prilygsta kišimuisi į mūsų vidaus reikalus“, – sakoma kanclerės Angelos Merkel atstovės Ulrike Demmer (Ulrikės Demer) pranešime.
Rusija pasmerkė JAV sankcijas
Rusija šeštadienį pasmerkė JAV sprendimą paskelbti sankcijas bendrovėms, statančioms vamzdyną „Nord Stream 2“, kuriuo bus tiekiamos dujos Europai.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova griežtai sukritikavo Vašingtoną, kaltindama jį siekiu sutrukdyti kitoms šalims plėtoti savo ekonomiką.
„Valstybė, turinti 22 trln. dolerių viešąją skolą, draudžia mokioms šalims vystyti savo ekonomiką“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Zacharova.
„Amerikos ideologijai nepatinka pasaulinė konkurencija. Netrukus jie paprašys mūsų liautis kvėpuoti“, – pridūrė ji.
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiškė, kad JAV sankcijos nepaveiks Maskvos ekonominių projektų įgyvendinimo.
„Rusija įgyvendina ir toliau įgyvendins savo ekonominius projektus, nepriklausomai nuo kieno nors sankcijų“, – sakoma šeštadienį URM tinklalapyje paskelbtame pranešime.
„Susidomėję stebime, kaip JAV peržengia svarbią ribą užsienio politikoje, pradėdamos įvedinėti sankcijas, prie kurių Rusija seniai priprato, prieš savo pačių sąjungininkus, – pridūrė ministerija. – Iš tikrųjų kalbama ne apie pagalbą europiečiams apsirūpinti energetikos ištekliais priimtinomis kainomis, o tik eliminuoti tokio tiekimo iš Rusijos garantuotus šaltinius.“
„Be to, noras pakenkti Rusijos eksportui – toli gražu ne vienintelė ir ne netgi ne pati svarbiausia [priežastis]. Ne mažiau aiškus siekis primesti Europai amerikietiškas suskystintas dujas, kainuojančias jai gerokai brangiau negu tiekimas vamzdynais iš Rusijos, ir tuo pačiu sulėtinti jos [Europos] ekonomiką, pakirsti gebėjimą konkuruoti su JAV pasaulio rinkose. Galiausiai Europiečiai lieka pralaimėję visais atžvilgiais“, – sakoma URM pranešime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...