Į Popiežių pasikėsinęs turkų teroristas mulkino seklius, ieškojusius KGB pėdsako

JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) nepajėgė Baltiesiems rūmams įrodyti, kad prie pasikėsinimo į Popiežių Joną Paulių II prisidėjo KGB. Tai interviu agentūrai RIA “Novosti” pripažino buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Džekas Metlokas.

Užduotį gavo iš Baltųjų rūmų

Netrukus po turkų teroristo Mechmeto Alio Agdžos įvykdyto pasikėsinimo į Joną Paulių II 1981 metais CŽV ieškojo, bet taip ir nepajėgė surasti įrodymų, kad prie šio nusikaltimo prisidėjo KGB, interviu sakė Dž.Metlokas, pažymėjęs, jog surasti tokių įrodymų sekliams liepė Baltieji rūmai. Jeigu sovietų slaptosios tarnybos pėdsakas būtų buvęs surastas, Sovietų Sąjungos lyderio Jurijaus Andropovo, 1981-aisiais vadovavusio KGB, susitikimas su JAV prezidentu Ronaldu Reiganu 1983 metais nebūtų įvykęs, kalbėjo Dž.Metlokas. CŽV buvo įsitikinusi, kad M.A.Agdžą nužudyti Popiežių pasamdė komunistinės Bulgarijos slaptoji tarnyba, kurią kontroliavo KGB. “Po kruopštaus tyrimo CŽV agentai padarė išvadą, kad Agdža juos mulkino, pasakodamas į tiesą panašias istorijas, kurios viena kitai smarkiai prieštaravo. Galiausiai agentai buvo priversti konstatuoti, jog jie nerado įrodymų, kad prie pasikėsinimo prisidėjo KGB”, - sakė buvęs JAV ambasadorius Maskvoje.

Kalbėdamas apie neseniai aptiktus Rytų Vokietijos saugumo tarnybos “Štazi” dokumentus, tariamai įrodančius, jog KGB vis dėlto prisidėjo prie pasikėsinimo į Popiežių, Dž.Metlokas interviu sakė, kad būtina labai kruopščiai patikrinti tų dokumentų autentiškumą.

Turėjo slėpti pėdsakus

Italijos laikraštis “Corriere della Sera” praėjusį mėnesį pranešė, kad Vokietijos vyriausybės rasti dokumentai rodo, jog nužudyti Popiežių KGB liepė savo kolegoms iš Bulgarijos, o koordinuoti operaciją ir paskui paslėpti jos pėdsakus pavedė Rytų Vokietijos žvalgybai “Štazi”.

Po to Bulgarija perdavė pasikėsinimo planą turkų ekstremistams, tarp kurių buvo ir M.A.Agdža, 1981 metų gegužės 13 dieną Šv.Petro aikštėje paspaudęs gaiduką.

Anot dienraščio, rasti dokumentai perduoti Bulgarijai, su jais bus supažindinta ir Italijos parlamento komisija, tirianti buvusių Rytų Europos komunistinių režimų veiklą Italijoje.

Kaip rašo laikraštis, dokumentus daugiausia sudaro “Štazi” operatyvininkų laiškai Bulgarijos kolegoms, kuriuose tariamasi dėl pagalbos, kaip po išpuolio paslėpti pėdsakus ir nuneigti Bulgarijos dalyvavimą.

Pasikėsintojas kaltino bulgarus

Šiuo metu Turkijoje už žurnalisto nužudymą kalintis M.A.Agdža po suėmimo 1981 metais tvirtino, kad pasikėsinimui į Popiežių vadovavo Bulgarijos ambasada Romoje. Bulgarai visada tikino esą niekuo dėti ir teigė, jog M.A.Agdžos pasakojimai tėra antikomunistinis sąmokslas, kurį surezgė Italijos žvalgyba ir CŽV.

“Corriere della Sera” pastebi, kad rastieji dokumentai tik patvirtina Popiežiaus prisiminimus apie 1981 metų gegužę įvykdytą pasikėsinimą, kuriais jis dalijasi savo knygoje “Atmintis ir tapatybė: pokalbis tūkstantmečių sankirtoje”. Popiežius teigė esąs tikras, kad M.A.Agdža nebuvo išpuolio sumanytojas ar vadovas.

Kai kurie slaptųjų tarnybų ekspertai mano, kad jeigu KGB būtų gavęs nurodymą nužudyti Popiežių, tai pasaulio katalikai tikrai būtų likę be vadovo. Tie ekspertai nurodo, kad KGB tada veikė labai profesionaliai.