Šią savaitę V. Orbano rinkiminio štabo paskelbtame vaizdo įraše pasirodo Prancūzijos opozicijos lyderė Marine Le Pen, Italijos premjerė Giorgia Meloni, Argentinos prezidentas Javieras Milei – viso 11 šalių lyderių ir kraštutinių dešiniųjų politikų, remiančių Vengrijos vadovo siekį penktą kartą iš eilės užimti premjero kėdę.
„Saugumo negalima laikyti savaime suprantamu. Jį reikia išsikovoti“, – kampanijos vaizdo įraše kalba Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.
„Manau, kad Viktoras Orbanas turi (tam reikalingas – ELTA) savybes. Jis turi atkaklumo, drąsos ir išminties, kad galėtų apsaugoti savo šalį“, – tvirtino B. Netanyahu.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė M. Le Pen teigė, kad V. Orbanas yra atsakingas už suburtą „patriotų, tautų ir suverenių tautų gynėjų stovyklą“, už „vis didesnę sėkmę Europoje“.
CNN primena, kad pernai M. Le Pen buvo nuteista už Europos Sąjungos (ES) lėšų pasisavinimą. Kadangi politikė penkerius metus negalės būti renkama į politinį postą, jai teks praleisti kitąmet vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus. M. Le Pen teismo sprendimą apskundė.
Italijos ministrė pirmininkė G. Meloni įvardijo V. Orbaną ir save politinio projekto partneriais.
„Kartu mes pasisakome už Europą, kuri gerbia nacionalinį suverenitetą ir didžiuojasi savo kultūrinėmis bei religinėmis šaknimis“, – vaizdo įraše kalbėjo ji.
Paramą V. Orbanui išsakė ir jo sąjungininkai centrinėje Europoje, įskaitant Čekijos ministrą pirmininką Andrejų Babišą ir buvusį Lenkijos premjerą Mateuszą Morawieckį.
„Jis kovoja už taiką Ukrainoje ir taiką Europoje“, – vaizdo įraše sakė Alice Weidel, viena kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių.
„Europai reikia Viktoro Orbano“, – pabrėžė ji.
Vaizdo įraše nebuvo matyti JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris gruodį V. Orbanui atsiųstame laiške palinkėjo „didžiausios sėkmės“ rinkimų kampanijoje.
Kaip rašė ELTA, nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas 9,5 mln. gyventojų turinčią Vidurio Europos šalį valdo jau 16 metų, ir yra kritikų kaltinamas teismų, akademinės ir žiniasklaidos laisvės ribojimu. Vengrijos ministras pirmininkas yra aršiausias Kyjivo kritikas Europos Sąjungoje, atsisako siųsti karinę pagalbą ir vilkina šalies siekį įstoti į ES.
Tačiau dabar V. Orbanas susiduria su neįprastai stipriu varžovu: opozicijos lyderiu Peteriu Magyaru.
Pernai P. Magyaras iškilo kaip kandidatas, galintis nukonkuruoti V. Orbaną, o tai įnešė naujos dinamikos į Vengrijos politiką, teigia analitikai. Pasak jų, vietoj susiskaldžiusios opozicijos dabar V. Orbanui tenka grumtis su vienu priešininku, turinčiu panašų visuomenės palaikymo lygį ir sugebėjusiu suburti ideologiškai plačią koaliciją.
P. Magyaras žada vykdyti provakarietišką užsienio politiką ir siekti, kad Vengrija taptų patikima NATO sąjungininke ir ES nare, kritikuoja Kiniją ir Rusiją.
Nuo praėjusio pavasario nepriklausomos apklausos rodo stabilų dviženklį P. Magyaro partijos TISZA pranašumą, tačiau apklausose partiją vis dar remia tik maždaug 50 proc., o „Fidesz“ – apie 35 proc. rinkėjų.
Parlamento rinkimai Vengrijoje vyks balandžio 12 d.
Naujausi komentarai