Tai naujausias teismo procesas, susijęs su platesne 2024 metais išaiškinta byla, kurioje figūruoja buvęs agentas Egisto Ottas.
63-ejų įtariamajam pateikta virtinė kaltinimų, įskaitant įtariamą piktnaudžiavimą užimamomis pareigomis, korupciją ir šnipinėjimą Austrijos nenaudai. Jis šiuos kaltinimus neigia.
Savo veiksmais E. Ottas rizikavo padaryti rimtą žalą Austrijos reputacijai tarp draugiškų žvalgybos tarnybų, teigiama naujienos agentūros AFP matytame kaltinamajame akte.
Įtariama, kad nuo 2015 iki 2022 metų E. Ottas veikė buvusio žlugusios Vokietijos mokėjimų apdorojimo bendrovės „Wirecard“ veiklos vadovo Jano Marsaleko nurodymu manais už daugiau nei 80 tūkst. eurų.
Įtariama, kad J. Marsalekas bendradarbiavo su Rusijos saugumo tarnyba FSB.
Pasak vietos žiniasklaidos, jei E. Ottas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
„Instrukcija kaip vykdyti žmogžudystes“
Įtariama, kad informacijai rinkti E. Ottas naudojosi „Europos duomenų bazėmis“ ir siuntė „pagalbos prašymus“ Italijai ir Jungtinei Karalystei (JK), dėl ko šios šalys „nesąmoningai veikė Maskvos interesais“, teigia prokurorai.
E. Ottas taip pat įtariamas perdavęs Rusijos valdžios institucijoms galimai jautrių duomenų iš kelių buvusių aukšto rango Austrijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų mobiliųjų telefonų.
Tai suteikė Kremliui prieigą prie tūkstančių kontaktų ir sukėlė pavojų Austrijoje gyvenančių Ukrainos ir Čečėnijos pabėgėlių saugumui.
Taip pat įtariama, kad E. Ottas perdavė užšifruotą nešiojamąjį kompiuterį, kuriame buvo „viešai nežinoma elektroninė saugos įranga saugiam elektroniniam ryšiui“ užtikrinti.
Kaltinamajame akte teigiama, kad Vokietijoje sukurtas nešiojamasis kompiuteris buvo perduotas FSB ir parduotas Iranui.
Pasak austrų pareigūnų, E. Ottas, naudodamasis duomenų bazėmis, galėjo nutekinti informaciją apie asmenis, „kuriems gresia represijos“, pavyzdžiui, užsienyje besislapstantį buvusį šnipą.
Tyrėjai taip pat rado dokumentą, kurį E. Ottas, kaip įtariama, parašė po 2019 metais Berlyne Maskvos atsiųsto agento įvykdytos čečėnų kilmės Sakartvelo piliečio žmogžudystės.
Prokurorai tai pavadino „instrukcija, kaip ateityje sklandžiai ir sėkmingai vykdyti žmogžudystes ES teritorijoje“.
Austrija ilgą laiką save pozicionavo kaip neutralią tarpininkę, tiltą tarp Maskvos ir Vakarų šalių, tačiau pastaraisiais metais šią ES narę sukrėtė kelios bylos, susijusios su įtariamu šnipinėjimu Rusijai.
E. Ottas 2017 metais dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo nušalintas nuo pareigų Austrijos žvalgybos tarnyboje ir 2021 metais dėl šių kaltinimų trumpam suimtas.
2024 metais E. Ottas buvo teisiamas už valstybės paslapties pažeidimą, nes tariamai perdavė informaciją kraštutinių dešiniųjų politikui. 2025 metais jis buvo išteisintas dėl šių kaltinimų.
Naujausi komentarai