Šių metų rinkimai Italijoje kai ką nustebino, kai ką privertė susimąstyti, o kai kas to ir tikėjosi. Silvio Berlusconi ir komikas Beppe Grillo pavergė milijonų italų širdis. Kaip?..

Lauktas rezultatas?

"Tipiškas Italijai rezultatas", – juokėsi po rinkimų viena italė ir pridūrė, kad "tokio rezultato ir tikėjosi".

Na buvo galima tikėtis, kad S.Berlusconi ir B.Grillo neliks nepastebėti. Jie, iš tiesų, įdomūs personažai. Visgi vargu ar kas nors nuoširdžiai tikėjosi, kad prieš daugiau nei metus premjero postą nuleidęs galvą palikęs S.Berlusconi laimės daugiausia vietų Senate, o velniai žino, iš kur išlindęs komikas B.Grillo užkariaus žemuosius parlamento rūmus.

S.Berlusconi iki šiol mina teismų slenksčius. 76 metų žiniasklaidos magnatas yra kaltinamas korupcija, sukčiavimu, net nederamais santykiais su nepilnamete. Tačiau italams, atrodo, skandalai neberūpi.

Priešingai, gavę pažadą, kad daugiau nereikės taupyti ir keliaklupsčiauti prieš europiečius, italai pamiršo viską, ką yra iškrėtęs sekso bomba save vadinantis buvęs kruizinių laivų dainininkas.

Daugelis rinkimų Italijoje baigtį vadina net ne kerštu Italijos politinėms partijoms, o protestu prieš Europos, tiksliau, vokiečių taupymą.

Kas garsiausiai šūkavo prieš Europą nukreiptus šūkius? Žinoma, S.Berlusconi ir B.Grillo.

S.Berlusconi Europoje nemėgstamas, kitaip nei buvęs Italijos premjeras Mario Monti. Tiesa, ES lyderiams teko su juo susitaikyti, juk Italija – tai ne Kipras ar Malta, o trečia pagal ekonomikos dydį euro zonos šalis.

Visi lengviau atsikvėpė, kai Roma pažadėjo žengti reformų keliu. Italijoje buvo suformuota technokratų vyriausybė, vadovaujama M.Monti. Viskas klostėsi gerai, kol italai savo kailiu nepajuto reformų padarinių.

Italija ėmė ristis žemyn. Nedarbas vadovaujant M.Monti išaugo iki rekordinio lygio – 11,2 proc., o recesija pagilėjo. Šalies ekonomika praeitų metų ketvirtą ketvirtį susitraukė 0,9 proc., o trečią – 0,2 proc.

Išaugo nedarbas, buvo įvesti nepopuliarūs mokesčiai, apkarpytos socialinės išmokos. Reformas gyrė tik Briuselis, o paprasti italai tulžingai keiksnojo vyriausybę.

Nuodėmės pamirštos

Lašas po lašo M.Monti vyriausybės pamatai ėmė braškėti, tačiau S.Berlusconi tuo gudriai pasinaudojo.

Jis pareiškė, kad daugiau nerems M.Monti. Jam nebuvo kito kelio, kaip sutikti perleisti valdžios vairą tiems, kuriuos išrinks tauta.

S.Berlusconi progos nepraleido. Jis žinojo, kad jam pakaks sumanumo įtikinti italus vėl už jį balsuoti. Maža to, jo užnugaris buvo visa jo žiniasklaidos imperija.

S.Berlusconi priklausančios televizijos ir laikraščiai ėmėsi darbo. Iš pradžių imtas kritikuoti M.Monti ir jo vyriausybės politika, tada nemalonaus dėmesio sulaukė centro kairiųjų jėgų favoritas Pieras Luigi Bersani, galiausiai S.Berlusconi atsigręžė į tautą – ėmė žadėti, kad atšauks nepopuliarius mokesčius, net grąžins jau sumokėtus iš savo kišenės. O joje – net 8 mlrd. eurų turtas, kurį valdo S.Berlusconi ir jo šeima.

B.Grillo žengė dar toliau. Jis kritikavo supuvusią Italijos politinę sistemą, sakydamas, kad kovos su politikų privilegijomis ir netoleruos italų skurdinimo, tada ėmė žarstytis kaltinimais M.Monti, esą šis nesugeba atstovauti Italijos interesams Europoje. Jis net pasiūlė surengti šalyje referendumą dėl narystės euro zonoje.

M.Monti ir kairiųjų lyderis P.L.Bersani prieš S.Berlusconi ir B.Grillo atrodė apgailėtinai nykiai.

Kol S.Berlusconi ir B.Grillo įžūliai kritikavo valdžią, M.Monti ir P.L.Bersani protingais argumentais bandė įtikinti tautą, kad kitos išeities, nei taupyti, dabar nėra. Dalis rinkėjų suprato, kad kairiųjų ir centristų lyderių žodžiuose yra daug tiesos, tačiau likusieji vien išgirdę žodį "taupymas" nusipurtydavo.

Dar daugiau žibalo į ugnį šliūkštelėjo Europos lyderiai, ėmę raginti italus "teisingai" balsuoti. Nuvilnijo pasipiktinimas, kuris užgožė viską – tiek S.Berlusconi skandalus, tiek B.Grillo politinį neišprusimą.

S.Berlusconi, kalbant apie jo santykius su teisėsauga, galima vadinti tikru rekordininku.

Prieš jį buvo iškelta net 30 bylų. Dabar jis teisiamas dėl sekso su nepilnamete. Kilus skandalui S.Berlusconi 2009 m. paliko žmona Veronica, jai teismas priteisė 100 tūkst. eurų per dieną alimentus.

Tačiau S.Berlusconi nepasidavė, priešingai, jis skandalus pavertė savireklama. Net pašaipas, kad mėgsta plastines operacijas, persisodino plaukus ir naudoja makiažą...

Italijoje buvo juokaujama, kad vidutinio amžiaus italės neabejotinai balsuos už S.Berlusconi. Regis, bunga bunga karaliaus gerbėjų Italijoje – gerokai daugiau.

"Juk moterys pačios puldavo jam į glėbį", – kaip sakė viena S.Berlusconi gerbėja.

Kas formuos vyriausybę?

Dabar kyla tik vienas klausimas – kas bus toliau? Scenarijus braižo visi, kas netingi.

Vieniems atrodo, kad bus sudaryta plati kairiųjų ir dešiniųjų koalicija. Kiti tvirtina, kad reikėtų palaukti, ką nuspręs daryti B.Grillo. Kol kas šis politikos naujokas laikosi atokiau nuo visų, jo žodžiais tariant, "supuvusių" partijų, tačiau ekspertai sako, kad su juo susikalbėti galima.

Bet P.L.Bersani sakė neketinąs sudaryti užkulisinių sandorių nei su S.Berlusconi, nei su B.Grillo. Šiam kairiųjų lyderis perdavė žinutę: "Lig šiol jis yra sakęs, kad visi turėtų eiti namo; dabar jis taip pat yra vidinėje pusėje; arba tegu jis eina namo, arba pasako, ką nori daryti su šalimi."

Bet ar pirmalaikiai rinkimai padėtų išspręsti susidariusią, kaip sakė P.L.Bersani, delikačią situaciją?

Italijos televizija rinkimų naktį transliavo debatus pavadinimu "Porta a Porta".

Dešinieji ir kairieji debatuose diskutavo, kas daugiau susišlavė balsų, nors abi partijos neteko milijonų šalininkų, o M.Monti, vėliau prisijungęs prie debatų, bandė įtikinti žiūrovus, kad yra patenkintas, nors rinkėjai jam iš esmės parodė špygą.

Tarp debatų dalyvių nebuvo tikrojo laimėtojo – B.Grillo. Kodėl šis 64 metų komikas laimėjo ir kodėl Italijoje rimtai kalbama, kad jis galėtų laimėti ir pirmalaikius rinkimus, jei jie vyktų?

Todėl, kad nusivylusių italų gretos auga. Juk jei nė viena partijų nesugebės suformuoti vyriausybės, krizė tik pagilės ir visuomenės pasipiktinimas didės. Taip delikati situacija taps kritinė.

Nekompetentingas valstybės valdymas metų metus alino Italiją.

Šalies švietimo ir sveikatos apsaugos sistema – apverktinos būklės, daugelis valstybės valdomų įmonių neefektyvios. Griūva net į pasaulio paveldo sąrašą įtraukti kultūriniai objektai, tokie kaip Pompėjos miestas.

Tačiau politinis elitas Italijoje gyvena gerai. Oi kaip gerai. Tiesa, kai kurie baigia dienas kalėjime, tačiau tokių atvejų – vienetai.

B.Grillo sako, kad laikas taisyti padėtį, ir žmonės juo tiki, ypač jaunieji italai, kuriems diena iš dienos tenka sukti galvą, kur prasimanyti pinigų.

Tačiau kodėl S.Berlusconi? Kodėl žmogus, kuris tiesiogiai įprasmina tai, su kuo B.Grillo kovoja, vėl laimėjo?

S.Berlusconi rėmėjai – vargingai gyvenantys arba pagyvenę žmonės, taip pat tie, kurie bando iš paskutiniųjų sudurti galą su galu ir laukia stebuklo.

Vienas jų – Mauras, sunkvežimio vairuotojas iš Toskanos. Jis vedęs, turi du vaikus, per mėnesį uždirba mažiau nei tūkstantį eurų. Mauras kiekvieno mėnesio pabaigoje bando sudurti galą su galu. Atėjus M.Monti vyrui teko mokėti kelis kartu didesnius mokesčius – pabrango elektra, maistas ir vanduo. Kiekvieno mėnesio 26 dieną jam baigiasi pinigai ir jis yra priverstas naudotis kredito kortele.

Mauras tikisi stebuklo – mažesnių mokesčių ir didesnės algos, todėl, kaip sako, balsavo už stebukladarį S.Berlusconi.

Galimi scenarijai po rinkimų

• B.Grillo ir P.L.Bersani koalicija: matematiškai įmanoma, tačiau B.Grillo vargu ar sutiks tapti vyriausybės nariu. Priešingai, jis nenori stabilizuoti sistemos, jis nori ją sugriauti.

• S.Berlusconi ir B.Grillo koalicija: koalicija turėtų daugumą Senate, tačiau neturėtų daugumos žemuosiuose parlamento rūmuose.

• P.L.Bersani ir S.Berlusconi koalicija: šiuo atveju vyriausybė būtų stabili, skaičiuojant matematiškai. S.Berlusconi net pareiškė, kad sutiktų sudaryti sąjungą su P.L.Bersani. Tačiau kairiesiems tai būtų politinė katastrofa.

• P.L.Bersani, S.Berlusconi, M.Monti ir B.Grillo vienybės koalicija: politiniai lyderiai galėtų suformuoti platesnę trumpalaikę koaliciją ir kartu valdyti šalį keletą mėnesių, gal iki naujų rinkimų. Tokiu atveju pagrindinis koalicijos tikslas būtų įvykdyti rinkimų sistemos reformą. Rinkimai galėtų įvykti kartu su šalies prezidento.

• Pirmalaikiai rinkimai: nė viena Italijos politinių jėgų jų nenori, išskyrus galbūt B.Grillo. Tačiau net jis sutiktų palūkėti, kad jo šalininkų gretos dar paaugtų.