Bulgarija tikisi neparklupti prie ES slenksčio

Kai šią savaitę mūsų šalies Prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Bulgarijoje, iki jos stojimo į Europos Sąjungą buvo likusios 406 dienos. Tai skelbė centrinėje Sofijos gatvėje ant pilkos, tačiau pakankamai modernaus pastato sienos įrengtas šviečiantis tablo.

Jis ir bulgarai skaičiuoja dienas iki 2007 metų sausio 1-osios, kada ši Balkanų šalis gali tapti visateise ES nare. Tačiau gali ir netapti, kaip jau kartą buvo.

Šaudosi bankininkai

Skeptikai mano, kad dienas iki Bulgarijos narystės ES skaičiuojančiame tablo turėtų atsirasti kur kas didesni skaičiai, nei šviečia šiandien. Kokie jie skaičiai turėtų būti, niekas nedrįsta įvardyti. Tačiau visiems akivaizdu, kad Bulgarija, vadinta 16-ąja Sovietų sąjungos respublika, į kurią mes su pavydu žvelgėme prieš 15 ir daugiau metų, šiandien nuo mūsų gerokai atsilieka.

Pilkuma, savotiškas skurdo ir netvarkos miksas, laikmetis, kurį mes išgyvenome prieš 8-12 metų, Bulgarijoje tiesiog bado akis.

Neseniai čia nugriaudėjo bankų griūtis. Žmonės prarado savo indėlius. Gatvėse vis dar pasišaudo. Sako, kad šiuo metu šaudosi bankininkai. Netgi Bulgarijos prezidentas Georgijus Parvanovas kalba apie šalyje klestinčią korupciją, kontrabandą.

Prabanga ir skurdas

Nors ir nesame išlepinti tikrojo europietiško komformizmo, tačiau kai kurie dalykai nori nenori verčia stebėtis, ypač prabangos ir skurdo kontrastai.

Bankuose keičiant net ir keletą eurų į vietinius pinigus – levus, Bulgarijoje vis dar reikalaujama asmens dokumento.

Gatvėse lyg nameliai ant vištos kojelės styro policininkų būdelės. Tačiau čia sėdinčių pareigūnų nedomina nesuvokiama tvarka gatvėse ir ant šaligatvių statomi automobiliai.

Murziname senamiestyje, kurio tarpuvartės panašios į mūsų Gariūnus, įsikūrusios itin prabangios įžymiausių pasaulyje firmų krautuvėlės, žinomiausių dizainerių „butikai“.

Nežinia iš kur išnyrantys triukšmingai elgetaujantys murzini vaikai ar čigones primenančios motinos su kūdikiais ant rankų gąsdina prie to nepratusius.

Policininkas – netgi krūmuose

Mūsų šalies Prezidentui tiesiamas raudonas kilimas, pagarbi Bulgarų kariuomenės rikiuotė, žibanti pentinais ir prašmatniomis plunksnomis ant kepurės, akyli apsaugininkai, kiekvienoje gatvelėje, pėsčiųjų take ir kažkodėl netgi palaukės krūmuose budėję policininkai negalėjo paslėpti netvarkingų kelkraščių ir duobėtų kelių, apleistų pastatų, liūdnų ir nusivylusių žmonių.

Priešais Bulgarijos prezidento rūmus, kuriuose svečiavosi V.Adamkus, tuo pačiu metu streikavo pedagogai, reikalaudami didesnių atlyginimų.

Vidutinis atlyginimas šioje šalyje yra dvigubai mažesnis nei Lietuvoje, o kainos – panašios.

Gal todėl pakeliui į ES Bulgarijos pedagogų streikas sulaukė kur kas didesnio vietinės žiniasklaidos dėmesio nei Lietuvos Prezidento vizitas į jų šalį.

Bulgarija liko už durų

Lietuvos politikai viešai nediskutuoja, ar Bulgarijai laikas tapti ES nare, ir viešai remia šį jos siekį.

Nors ir pažadėjęs paramą, bei paskatinęs tautinę bulgarų savigarbą Lietuvos Prezidentas V.Adamkus susitikime su Bulgarijos prezidentu G.Parvanovu leido suprasti, kad jei Bulgarija neatitiks stojimo reikalavimų, specialiai jai nebus daroma jokių nuolaidų. Kartą jos jau nebuvo taikytos, todėl Bulgarija kartu su Rumunija liko už ES durų.

1998 metais derybas dėl narystės ES pradėjo šešios valstybės - Vengrija, Lenkija, Estija, Čekija, Slovėnija ir Kipras. Po dvejų metų šias gretas papildė dar šešios valstybės: Slovakija, Latvija, Lietuva, Malta, Bulgarija ir Rumunija.

Tačiau 2002-aisiais buvo nutarta, kad įstoti į ES 2004 metais gali tikėtis visos šalys kandidatės, išskyrus Rumuniją ir Bulgariją. Tikimasi, kad dvi buvusios komunistinės Balkanų valstybės prisijungs prie 25 šalis vienijančios bendrijos 2007 metų sausio 1 dieną, jei įgyvendins reformas, kuriomis siekiama užtikrinti efektyvesnę kovą su korupcija, sustiprinti sienų apsaugą, garantuoti didesnį teisingumą ir nustatyti griežtesnes valstybės paramos pramonei taisykles.

Jei šios reformos nebus įgyvendintos, šalių narystė gali būti atidėta iki 2008 metų.

Klestėjo viduramžiais

Kad ir kaip būtų galiausiai nutarta, Lietuva nenori stabdyti Bulgarų stojimo į ES proceso ir iki metų pabaigos ratifikuos Seime atitinkamą sutartį.

Tokį pat pritarimo dokumentą jau ratifikavo Slovakija, Slovėnija, Kipras, Graikija, Vengrija ir Estija.

Paklaustas, kuo naudinga ES gali būti Bulgarija, prezidentas G.Parvanovas teigia, kad jo šalis nenori būti našta ir nesiruošia į ES patekti per užpakalines duris. Jis mano, kad Bulgarija gali suvaidinti svarbų vaidmenį didinant saugumą Balkanuose, taip pat praturtinti Europos kultūrinį gyvenimą, nes turi ypač seną ir labai savitą istoriją. Šiek tiek ironizuodama vietos žiniasklaida priminė, kad Bulgarijos klestėjimo laikai buvo ankstyvieji viduramžiai, kai šalį valdė caras Semionas I. Jo portretas šiandien puošia Bulgarijos prezidentūrą.

Lietuviai statys „Akropolį“

Padėti suklestėti šiai šaliai yra pasirengę ne tik mūsų šalies politikai, bet ir verslininkai. Pastarieji šioje šalyje jau yra investavę per 11 mln. eurų, tačiau pagal investicijų dydį yra tik 28 vietoje tarp kitų užsienio šalių.

“VP Market” šioje šalyje jau yra atidariusi 8 „T Market“ parduotuves, iš kurių šešios – Sofijoje. Artimiausiu metu palnuojama atidaryti dar 10-15 šio tinklo parduotuvių, o per porą metų Sofijoje turėtų išaugti „Akropolio“ tipo prekybos ir pramogų centras. Jis iškils bankrutavusios autopakroviklių gamyklos vietoje.

Atsiveriančia nauja rinka domisi ir daugiau mūsų šalies verslininkų, kurie lydėjo V.Adamkų į Bulgariją. Pasak vietinės žiniasklaidos, čia juos labai domina nekilnojamasis turtas.

Iki šiol Lietuva iš Bulgarijos daugiausiai pirko vyno ir laivų, o Bulgarija iš mūsų šalies importavo šaldytuvus.

Pamažu lietuviai atranda ir turistinę Bulgariją. Per pastaruosius metus šią šalį aplankė 4 tūkstančiai lietuvių.