Daugiau nei 20 metų rengtas susitarimas sukurtų didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną, tačiau kritikai piktinasi dėl jo galimų skaudžių padarinių Europos ūkininkams – Briuselio centre vidurdienį laukiama šimtų protestuojančių žemdirbių traktorių. Prieštaravimą šiuo metu svarstomam susitarimui garsiai reiškia ir Prancūzija bei Italija.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausius šio susitarimo aspektus.
Kas numatoma vadinamajame „Mercosur“ susitarime?
Tai – laisvosios prekybos susitarimas tarp ES ir Pietų Amerikos prekybos bloko MERCOSUR, kurį sudaro Brazilija, Argentina, Urugvajus ir Paragvajus.
Jame numatomas muitų panaikinimas turėtų įtakos dviem milžiniškoms rinkoms: 450 milijonų vartotojų turinčiai Europai ir 270 milijonų vartotojų rinkai Pietų Amerikoje.
2024 m. pabaigoje baigtas derinti, bet dar neratifikuotas susitarimas sudarytų sąlygas ES eksportuoti daugiau transporto priemonių, mašinų, vyno ir stipriųjų gėrimų į Lotynų Ameriką, o Pietų Amerikos jautienai, cukrui, ryžiams, medui ir sojos pupelėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasiekti Europą.
Stiprinti ryšius su mineralais turtingu regionu, kuriame gausu ličio, vario, geležies ir kobalto ES paskatino planuojama energetinė ir technologinė pertvarka.
Kodėl priešinasi Europos ūkininkai?
Ūkininkai aršiai priešinasi „Mercosur“ susitarimui, nes dėl jo, jų nuomone, Europos rinką užplūs pigesnės jų gaminamų maisto produktų alternatyvos, todėl nukentės jų pajamos.
Žemės ūkio profsąjungos prognozuoja, kad ketvirtadienį Briuselyje protestuos iki 10 tūkst. žmonių, iš jų apie 4 tūkst. turėtų atvykti iš Prancūzijos.
Tuo metu Lotynų Amerikos žemės ūkio sektorius iš šio susitarimo gautų didelę naudą.
Eurostato duomenimis, 2024 m. keturios MERCOSUR šalys į ES eksportavo žemės ūkio ir maisto produktų už 23,3 mlrd. dolerių, todėl ES susidarė 20,1 mlrd. eurų (23,6 mlrd. JAV dolerių) prekybos deficitas.
Taip pat kritikuojamas šio susitarimo poveikis gyvulininkystei.
Susitarime numatyta, kad į ES būtų eksportuojama ne daugiau kaip 99 tūkst. tonų jautienos, o tai sudarytų 1,6 proc. bloko produkcijos.
Europos Komisija (EK) pareiškė, kad šią kvotą viršijančiam eksportui ir toliau bus taikomi ne 7,5 proc., o daugiau nei 40 proc. muitai.
Prancūzijos galvijų augintojai baiminasi, kad nukentės jų konkurencingumas, teigdami, kad Pietų Amerikos galvijų augintojams netaikomi tokie patys aplinkos apsaugos ir maisto saugos reikalavimai kaip Europoje.
Antradienį Europos Parlamentas bandė nuraminti ūkininkų nuogąstavimus, sutikdamas stebėti jautrių produktų, tokių kaip jautiena, paukštiena ir cukrus, importą, o neigiamo poveikio atveju galbūt vėl įvesti muitus.
ES teisės aktų leidėjai nori, kad EK imtųsi veiksmų, jei produkto iš MERCOSUR kaina būtų bent 5 proc. mažesnė už jo atitikmens iš ES kainą ir jei be muitų importuojamų produktų kiekis padidėtų daugiau nei 5 proc.
Pradiniame pasiūlyme abu šie rodikliai buvo nustatyti ties 10 proc. atžyma, o dabar blokas turi susitarti dėl kompromiso.
Ko laukti toliau?
U. Von der Leyen savaitgalį planuoja vykti į Brazilijos miestą Fos do Igvasu, ketindama pasirašyti šį susitarimą per MERCOSUR viršūnių susitikimą.
Tačiau prieš išvykdama ji turi gauti Europos valstybių vadovų palaiminimą, kurį ji turi užsitikrinti ketvirtadienio ES viršūnių susitikime.
Patvirtinti sprendimą taip pat turi ir Europos Parlamentas. Tikėtina, kad balsavimo rezultatą nulems nedidelė balsų persvara, nes 150 įstatymų leidėjų ragina užginčyti šį susitarimą Europos Teisingumo Teisme.
Kas už ir kas prieš?
„Mercosur“ susitarimą palaiko Ispanija, vildamasi taip padidinti savo vyno ir alyvuogių aliejaus eksportą. Šalies žemės ūkio ministras Luisas Planas antradienį pakartojo savo raginimą artimiausiomis dienomis pasirašyti, jo žodžiais, „labai svarbų“ susitarimą.
Panašios pozicijos laikosi Vokietija, kurią, pasak AFP, greičiausiai motyvuoja ryžtas gelbėti savo silpnėjančią automobilių pramonę.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron trečiadienį pareiškė, kad „Prancūzija griežtai prieštaraus“ bet kokiam „Europos institucijų norui priversti priimti“ susitarimą.
Jis pareikalavo tvirtų apsaugos priemonių, griežtesnės importo kontrolės ir griežtesnių standartų MERCOSUR prekybos bloko gamintojams.
Italijos kraštutinių dešinių pažiūrų premjerė Giorgia Meloni trečiadienį įspėjo, kad ratifikuoti susitarimą „per anksti“, nes dar reikia galutinai suderinti apsaugos priemones ūkininkams.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva trečiadienį dar kartą paragino ES valstybes nares pritarti šiam susitarimui, perspėdamas, kad jo kantrybė senka.
„Aš juos jau įspėjau: jei to nepadarysime dabar, Brazilija nebesudarys jokių susitarimų, kol aš būsiu prezidentas“, – sakė jis.
Naujausi komentarai