Briuselis nėra E.Gentvilo svajonių miestas

Lietuviai dažni svečiai E.Gentvilo namuose Briuselyje. Jo dukrų darbo stalas svetainėje tuomet virsta vaišių stalu. Jolantos Juškevičienės nuotrauka

Mišrainė su Briuselio kopūstais ir jūros gėrybėmis, lietuviška dešra ir juoda duona – vaišės, kurias žurnalistams iš Lietuvos savo namuose Briuselyje surengė klaipėdietis europarlamentaras Eugenijus Gentvilas.

Kviečiasi lietuvius

Svetima šalis, kurioje teks gyventi ir dirbti dar penkerius metus, E.Gentvilui ne naujiena. Per porą pastarųjų mėnesių jo nedideliame nuomojamame bute Briuselyje jau lankėsi daugiau nei 60 lietuvių. Daugumą jų europarlamentaras pasikvietė pats. E.Gentvilas pirmasis iš lietuvių taip uoliai pradėjo naudotis kiekvienam parlamentarui suteikta privilegija – Europos Parlamento sąskaita kviestis į Briuselį savo tautiečius.

Per metus kiekvienas europarlamentaras iš savo šalies gali pasikvieti 90 žmonių, kurių kelionės tikslas – susipažinti su Europos Parlamento darbu. Kad kelionės išlaidas apmokėtų Parlamentas, būtina tik viena sąlyga – ekskursijos į Briuselį kviestieji gali atvykti bet kokia transporto priemone, išskyrus lėktuvą.

Skraidina sūrelius

Nemokamai skraidyti lėktuvu – pačių europarlamentarų privilegija. Kiekvienas iš 732 Europos Parlamento narių kartą per savaitę į savo šalį gali skristi nemokamai. Taip siekiama, kad parlamentarai neprarastų ryšio su savo rinkėjais. Nuolatos būnant Briuselyje, greitai galima pamiršti, kaip gyvena žmonės Lietuvoje. E.Gentvilas neslepia, kad kartą per savaitę kelioms dienoms sugrįžti į Lietuvą verta ir dėl praktinių sumetimų. Lietuvoje kur kas pigesnis pragyvenimas nei Belgijoje. Maisto produktai Briuselyje brangesni pusantro karto, o storas bloknotas, kurių reikia dukroms mokykloje, ten kainuoja apie 18 litų.

Todėl kartu su E.Gentvilu Briuselyje besimokančioms 15 ir 18 metų dukroms mokyklinius reikmenis E.Gentvilas vežė iš Klaipėdos.

Kiekvieną kartą iš Lietuvos skrisdamas į Briuselį europarlamentaras savo odiniame portfelyje skraidina ir lietuviškus varškės sūrelius. Jie - dukrų mėgstamiausi.

Gyveno viešbutyje

Briuselyje nuomojamame bute kartu su dukromis E.Gentvilas apsigyveno tik prieš mokslo metus. Iki rugsėjo pradžios daugiau nei du mėnesius klaipėdietis gyvendavo viešbučiuose. Kadangi svečioje šalyje per savaitę tekdavo nakvoti tik tris keturias naktis, vienam taip gyventi yra pigiau. Tuomet iškildavo tik viena problema – su savimi tekdavo vežiotis kostiumus ir kitus būtiniausioms reikmėms skirtus daiktus.

Kai E.Gentvilo dukros Rasa ir Rūta apsisprendė gyventi su tėvu Briuselyje, teko pasiieškoti buto. Apžiūrėjęs penkis šešis butus, E.Gentvilas teigia išsirinkęs pirmąjį aplankytą. Jis labiausiai tiko, nes yra arti mergaičių mokyklos. Nuo namų iki mokyklos - du kilometrai.

Klaipėdoje į mokyklą joms tekdavo eiti tris kilometrus.

Mokosi švediškai

Briuselyje yra trys europinės mokyklos, kuriose mokosi tik Europos Sąjungos institucijų bei NATO darbuotojų vaikai. Tačiau tik vienoje jų yra mokoma ir lietuvių kalbos. Būtent šią mokyklą lanko Gentvilaitės. Kokia bus pagrindinė dėstomoji kalba, vaikai gali rinktis iš septynių kalbų. Rūta pasirinko švedų, o Rasa – anglų. Nors ir puikiai kalbančios keliomis užsienio kalbomis, mergaitės neslepia, kad kartais mokykloje būna nelengva. Lyginamoji Šekspyro sonetų analizė joms yra kur kas sudėtingesnė, nei, pavyzdžiui, britams.

Lietuvių kalba šioje mokykloje joms tik papildoma pamoka. Tačiau tėvas teigia, kad gimtosios kalbos vertinimui būsiąs itin griežtas. Jei lietuvių kalbos žinios bus silpnesnės nei kitų dalykų, jis grasina vieną ar kitą dukrą grąžinsiąs mokytis į Lietuvą.

Investuoja į vaikus

E.Gentvilas prisipažįsta, kad Briuselis nėra jo svajonių miestas. Kur kas mieliau jam būtų Romoje arba Klaipėdoje, kur turi puikų namą. Už Briuselyje nuomojamą 80 kvadratinių metrų dviejų miegamųjų butą su uždaru kiemeliu E.Gentvilas kas mėnesį sumoka 5 tūkstančius litų nuompinigių. Tačiau nesikremta dėl tokių išlaidų ir mano taip investuojąs į vaikų išsilavinimą ir ateitį, nes mokslas užsienyje atsieitų kur kas brangiau nei buto nuoma. Vieno vaiko mokslai Briuselio mokykloje per metus kainuotų 28 tūkstančius, antrojo – 14 tūkstančių litų.

Euroinstitucijų darbuotojams už vaikų mokslą Briuselyje mokėti nereikia. Tai viena iš privilegijų, kuria naudojasi ne tik europarlamentarai, bet ir visi euroinstitucijų klerkai, parlamentarų padėjėjai.

Rūpinosi tėvas

Kadangi E.Gentvilo žmona Aušra į Briuselį atvyko tik spalio pabaigoje, beveik du mėnesius tėvas dukromis rūpinosi vienas. Juokaudamas jis prisipažino, kad per tą laiką mokykloje lankėsi daugiau kartų nei Lietuvoje per 10 metų. Rūta ir Rasa stebisi, kad čia vaikai yra labai nesavarankiški, todėl aptarti kiekvieną smulkmeną į mokyklą kviečiami tėvai. Vien norėdama pasakyti, kad mergaitėms reikės laikyti testą, mokytoja tėvą išsikvietė į mokyklą. Jis taip pat turėjo pasirašyti, ar leidžia vaikams mokykloje rūkyti, o per laisvą pamoką išeiti pasivaikščioti į mokyklos kiemą ar miestą.

Darbo neieškojo

Gentvilaitės per du mėnesius dar nebuvo grįžusios į Lietuvą, o su Klaipėdoje likusia mama bendraudavo tik SMS žinutėmis. Kaip Briuselyje įsikūrė jos šeima, Aušra Gentvilienė pirmiausiai pamatė per televiziją.

Viena iš priežasčių, kodėl ji neskubėjo į Briuselį, pasak E.Gentvilo, yra nežinomybė, ką čia veiks. Jis žmonai darbo sakė neieškojęs. Vyras mano, kad žmona džiaugtųsi, jei namuose nuolatos būtų darbo: skalbti, virti, valyti. Tačiau šeimoje išrankių nėra ir visi įpratę save apsitarnauti patys. Dėl to Aušra niekada nebuvusi pririšta prie virtuvės ir dulkių.

Paklausus, ar negalėtų jos įsidarbinti savo patarėja, E.Gentvilas nusijuokė, jog galėtų. Parlamente taip yra padaręs vienas britas. Jis visą patarėjams skirtą atlyginimų fondą - 12 tūkst. eurų - moka savo žmonai. Atskaičiavus mokesčius jai lieka apie 7 tūkst. eurų. Apie šį britą žino visa Europa. E.Gentvilas teigė nenorįs, kad apie jį Europa sužinotų tokiu būdu.

Už dieną – 906 Lt

E.Gentvilas abejoja, ar žmona galės nieko neveikti, tačiau mano, kad pragyventų ir vien iš jo atlyginimo.

Europarlamentaro alga, nuo kurios yra mokami mokesčiai, didelio įspūdžio nedaro – maždaug 2900 litų per mėnesį. Lygiai tiek pat, kiek gauna Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė savam europarlamentarui privalo mokėti tokio pat dydžio atlyginimą, kaip ir savo šalies parlamento nariams. Pavyzdžiui, italai iš savos valstybės kas mėnesį gauna apie 10 tūks. eurų.

Tačiau tai - tik mažoji pajamų dalis. Anot klaipėdiečio, didžiąją dalį pajamų sudaro dienpinigiai, kuriuos Europos Parlamentas moka kiekvienam parlamentarui. Dienpinigiai yra vienodi visų valstybių parlamentarams. Jie mokami už dalyvavimą posėdžiuose. Tą dieną, kai Europos Parlamente vyksta komiteto, frakcijos ar kitoks posėdis, parlamentaras gauna 906 litus. Kartais posėdis gali trukti tik valandą, o kartais ir 11 valandų per dieną.

Uždirba kaip belgai

E.Gentvilas skaičiuoja, jog vidutiniškai posėdžiaujama 14 dienų per mėnesį. Todėl prie 2900 litų, gaunamų iš Lietuvos, prisideda dar 13 tūkstančių litų. Klaipėdietis sako, kad per mėnesį uždirbant mažiausiai 16 tūkstančių litų, iš jų trečdalį skiriant buto nuomai, galima puikiai gyventi.

Jam kelia šypseną Onos Juknevičienės skundai, jog ji negalinti pragyventi iš tokios algos. E.Gentvilas pasakojo, kad Prancūzijoje tik 5 procentai dirbančiųjų gauna daugiau kaip 3 tūkstančius eurų per mėnesį. Visi kiti gauna mažiau ir pragyvena. „Su trim tūkstančiais eurų Prancūzijoje ar Belgijoje būtum turtingas žmogus“, - milijonierių partijos retorika stebisi E.Gentvilas.

Skambučiai nekainuoja

Parlamentarų išlaidas mažinti padeda ir kai kurios kitos privilegijos. Pirmiausiai – mokesčių mokėtojų pinigais apmokami telefoniniai pokalbiai. Iš savo kabineto kiekvienas parlamentaras nemokamai gali skambinti į 25 Europos Sąjungos valstybes, taip pat į Ameriką, Kanadą, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną.

Dar viena išskirtinė teisė, kuria gali naudotis parlamentarai, – tai Europarlamento automobilis. Iš Europos Parlamento jis gali nuvežti į namus, restoraną, oro uostą. Lygiai taip pat galima keliauti ir atvirkštine tvarka - iš oro uosto ar restorano į Europos Parlamentą, tačiau jokiu būdu ne į namus. Norint naudotis Parlamento automobiliu, viena iš galinių stotelių turi būti Europos Parlamentas.

E.Gentvilas sako šia privilegija tesinaudojąs retai. Dažniausiai - kai reikia susisiekti su oro uostu. Į darbą ir iš jo klaipėdietis važinėjasi nuosavu automobiliu, kurį atsivarė iš Lietuvos.