Briuselis mėgina apsaugoti ES Žaliąjį susitarimą nuo koronaviruso padarinių

Kai kurios vyriausybės laiko bloko pastangas paspartinti Europos perėjimą prie švarios energijos ir masinio perdirbimo nereikšmingomis, infekcijos protrūkiui stumiant jų ekonomiką į nuosmukį.

U. von der Leyen komanda tvirtina, visuomet planavusi, kad Europos žaliasis susitarimas (European Green Deal) – pagrindinis jos penkerių metų kadencijos politikos ramstis – bus ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominio augimo planas.

Tačiau ES valstybių lyderiams telkiant dėmesį į ginčus dėl obligacijų ir gelbėjimo priemonių, minima programa atsidūrė pavojuje.

„Jie turės derinti COVID-19 krizę ir numatomą ekonomikos nuosmukį su gerai žinoma, bet lėtesne klimato krize“, – sakė Sofia Lopez Piqueres (Sofija Lopes Pikeres) iš Europos politikos centro.

„Bendras abiejų krizių valdymas apibrėš, kaip jos pateks į istorijos knygas“, – pareiškė ekspertė ir perspėjo, kad daugeliui 27 lyderių bus sunku „vienu metu dorotis su daugiau nei viena nepaprastąja padėtimi“.

Kai kurie ES vadovai nuo pat pradžių buvo nusistatę prieš Žaliajame susitarime išdėstytą strategiją, todėl pasinaudojo proga koronaviruso pandemijos akivaizdoje pareikalauti atidėti iniciatyvą į šalį.

„Europa turėtų pamiršti „Žaliąjį susitarimą“ ir sutelkti dėmesį į koronavirusą“, – praėjusį mėnesį pareiškė Čekijos premjeras Andrejus Babišas.

Be to, EK nesugebėjo paruoštu planu patraukti savo pusėn visų aplinkosaugininkų, nes dalis jų įtariai vertina bet kokias programas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama naujam ekonomikos augimui kartu su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu.

Pavyzdžiui, švedų paauglė ekologijos aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) buvo pakviesta į Europos Parlamentą išklausyti Briuselio pažadus iki 2050 metų pasiekti žemyne „anglies dioksido neutralumą“, bet atmetė kvietimą.

Europos Sąjunga turi liautis „apsimetinėti, kad gali būti klimato lyderė“, pareiškė G. Thunberg.

Jai praėjusią savaitę antrino ir 33 Europos Parlamento nariai – daugiausia iš konservatyvių ir dešiniųjų frakcijų ar daug anglių vartojančių rytinių bloko valstybių.

„Kam visa tai?“

Tačiau skirtingai nei G. Thunberg, jie nori atsikratyti tik plane išdėstytų „žaliųjų“ priemonių, o ne augimo paskatų.

„Visų pirma, Komisija turėtų drastiškai apriboti savo prieškrizines reguliavimo ambicijas ir iš naujo įvertinti savo politinius prioritetus“, – parašė jie.

„Dabar laikas pagrindinį dėmesį skirti pragmatizmui ir atidėti naujų teisės aktų, susijusių su tokiomis iniciatyvomis kaip Europos žaliasis susitarimas, leidybą “, – tvirtino politikai.

Tačiau Europos Komisija lieka nepalenkiama.

„Ekonomikos atsigavimas ir perėjimas prie tvarios ir klimato požiūriu neutralios ekonomikos eina koja kojon“, – pareiškė viena EK atstovė.

„Nors šiuo metu mūsų pagrindinė užduotis yra kova su koronaviruso plitimu, ir toliau dedame pastangas įgyvendinti Europos žaliąjį susitarimą“, – kalbėjo ji.

„Ekologiškos investicijos bus svarbus ekonomikos atsigavimo variklis, o ne kliūtis“, – patikino ji.

U. fon der Leyen vadovaujama Komisija gruodžio 11 dieną, vos pradėjusi eiti savo pareigas, pristatė Žaliojo susitarimo paketą ir užsitikrino visų ES narių, išskyrus Lenkiją, atsargų palaikymą.

Įstatymo projektas, kuriuo 27 Europos sostinės būtų įpareigotos siekti ambicingo tikslo iki 2050 metų sukurti klimato požiūriu neutralią ekonomiką guli ant derybų stalo nuo kovo mėnesio, tačiau šiuo klausimu vėl kilo rimtų nesutarimų.

Diskusijos dėl įstatymo prasidėjo ne tik pasireiškus pirmiesiems epidemijos padariniams visuomenės sveikatos ir ekonomikos srityse, bet ir vedant įtemptas derybas dėl ilgalaikio Bendrijos biudžeto.

Be to, šiuo metu vyksta viešosios konsultacijos, turinčios trukti iki birželio 23 dienos. Paskui, iki rugsėjo pabaigos, turėtų būti paskelbta poveikio vertinimo ataskaita.

Kyla klausimas, ar Europa užsibrėš net ambicingesnį tikslą – iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 50 ar net iki 55 procentais. Šiuo metu sutarta sumažinti šį rodiklį 40 procentų.

Tačiau ar prasminga įgyvendinti planą pagal grafiką, jei prieškrizinės ekonominės prognozės, kuriomis grindžiamas Žaliasis susitarimas, jau sulaužytos, o beveik visame žemyne paskelbtas karantinas?

„Neįsivaizduoju, kad žmonės skirtų daug politinio kapitalo ir laiko klausimui, ar pasirinksime 50, 45 ar 55 procentus. Kitaip tariant, kam visa tai?“ – retoriškai klausė Christophe'as Engenhoferis (Kristofas Engenhoferis) iš Europos politikos studijų centro.

„Šiuo metu neįmanoma atlikti prasmingo poveikio įvertinimo. Tokiu atveju būtų daromos prielaidos, kurios po šešių savaičių galėtų tapti visiškai klaidingomis“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Taigi, nepersistenkime. Tai gali turėti įtakos struktūrai ir taip toliau... Tačiau ar atsigavimas bus žalias, ar ne, daugiausia priklausys ir nuo valstybių narių vizijos“, – teigė ekspertas.