ES ir Rusijos diplomatų pokalbiams – žalia šviesa. Vakar ES šalių ambasadoriai sutarė dėl Lietuvos iškeltų reikalavimų ir nusprendė pradėti derybas su Maskva dėl naujos partnerystės sutarties.

Iki šiol ES ir Rusijos derybų dėl naujos sutarties pradžiai trukdė Lietuvos reikalavimas prie derybų mandato pridėti keturias deklaracijas. Balandį Lietuva pasinaudojo veto teise norėdama, kad į mandatą dėl derybų su Rusija būtų įrašyti jai svarbūs klausimai.

Tarp jų minėtas nutrūkęs naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“, bendradarbiavimas tiriant Sausio 13-osios įvykius, Medininkų žudynių bylas ir Kaliningrade dingusio verslininko bylą, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimas bei klausimas dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.
„Pasiektas susitarimas visiškai atitinka Lietuvos interesus“, – vakar Briuselyje vykusių ES šalių ambasadorių derybų rezultatus apibendrino Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė. ES šalių ambasadoriai iš esmės sutiko su visais Lietuvos iškeltais reikalavimais.

Maskvai nenuolaidžiaus

Aukštas pareigas einantis Lietuvos atstovas džiaugdamasis pasiektu susitarimu nurodė, kad bene daugiausia diplomatų diskusijų sukėlė Vilniaus reikalavimas dėl įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo.
„Buvo nesutariama, kaip vertinti dabartinį ES dalyvavimą šių šalių vidaus konfliktuose. Grupė šalių, kuriai priklauso ir Lietuva, sakė, kad šiuo metu ES dalyvavimas sprendžiant šiuos konfliktus nėra pakankamas. Galime daug padaryti spręsdami šiuos konfliktus, tačiau kol kas nedaug darome“, – Lietuvos poziciją apibendrino diplomatas.
„Sutarėme, kad ateityje ES veiks aktyviau spręsdama šiuos konfliktus. ES įsipareigojo aktyviai dalyvauti juos sprendžiant. Svarbu pabrėžti, kad sutarėme, jog šių konfliktų klausimas taps viena pagrindinių derybų su Rusija dalių“, – pasiektus susitarimus nurodė pareigūnas.
Analitikai teigia, kad jau ne vieną dešimtmetį derantis su Rusija Europos politikai yra įpratę nekelti klausimų, kurie gali erzinti Maskvą. Iki šiol Kremlių pykdantys klausimai dažniausiai būdavo nustumiami į darbotvarkės pabaigą arba apie juos išvis derybose nekalbėta. Todėl sutarimas klausimą dėl įšaldytų konfliktų reguliariai kelti derantis su Rusija laikomas didele naujove Europos diplomatijoje.
Vakar Briuselyje pasiektas susitarimas, kad ES padės šalims tose bylose, kuriose su Rusija neįmanoma susitarti. „Pirmą kartą istorijoje turime Europos Komisijos (EK) įsipareigojimą kelti mums svarbias bylas, kurias puikiai visi žinome, būsimose derybose su Rusija“, – pasiektais derybų rezultatais džiaugėsi dienraščio pašnekovas.
Diplomatinių šaltinių teigimu, EK įsipareigojo remti Lietuvos reikalavimus ir prašyti, kad Rusija vykdytų pažadą mokėti kompensacijas sovietmečiu ištremtiems žmonėms. Tokią atsakomybę Rusija prisiėmė stodama į Europos Tarybą 1993-aisiais.

Liko tik formalumai

Anksčiau ES šalys sutiko su trim Lietuvos reikalavimais, tačiau nepritarė Vilniaus pasiūlymui dėl Gruzijos ir Moldovos konfliktų sprendimo. Vakar šį klausimą Lietuvos ir ES diplomatams pavyko išspręsti. Todėl trečiadienį pasiektas ES ambasadorių susitarimas turėtų būti formaliai patvirtintas pirmadienį vyksiančiame ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.
Tiesa, bet kurios ES šalies ministras gali peržiūrėti savo ambasadoriaus sprendimą ir sutrukdyti pasirašyti susitarimą, tačiau esant šiai diplomatinei praktikai toks scenarijus yra beveik neįtikimas.