JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį atvyko į Saudo Arabiją ir pradėjo kelionę po Artimuosius Rytus, kurios metu sieks gerinti santykius su musulmonų pasauliu ir skatinti taiką.

Saudo Arabija iškilmingai sutiko JAV vadovą, kuris susitiks su karaliumi Abdullah, kuris bandė atnaujinti arabų paremtą 2002 m. iniciatyvą.

Ketvirtadienį JAV lyderis nuvyks į Egiptą, kur susitiks su prezidentu Hosni Mubaraku ir Kairo universitete pasakys svarbią kalbą arabų pasauliui.

Analitikai sako, kad ši B.Obamos kelionė patvirtina, jog Egiptas kartu su Saudo Arabija laikomi pagrindiniais regiono diplomatijos žaidėjais.

JAV prezidentas sakė, kad savo kalboje Kairo universitete, kuri yra dalis jo pastangų nutiesti tiltus tarp Vašingtono ir islamiškojo pasaulio, skirs dėmesio Artimųjų Rytų taikos procesui, tačiau nepateiks jokio detalesnio plano.

Baltieji rūmai žadėjo pasitelkti visas technines ir komunikacines priemones, kad šią istorinę prezidento kalbą išgirstų kiek įmanoma daugiau žmonių.

"Mes labai pasistengsime prezidento kalbos vaizdo įrašą išplatinti įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip socialiniai tinklai, kad ją išgirstų kiek įmanoma daugiau žmonių visame pasaulyje", - sakė B.Obamos atstovas spaudai Robertas Gibbsas.

B.Obama užima išskirtinę poziciją tarp JAV lyderių savo pastangomis užmegzti naujus santykius su islamo pasauliu.

Prezidentas, kurio tėvas buvo Afrikos musulmonas, nemažą dalį vaikystės praleido Indonezijoje, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai.

B.Obamos antrasis vardas yra Husseinas - šis faktas prezidento rinkimų kampanijos metu kartais buvo laikomas tam tikru kliuviniu, tačiau neabejotinai bus palankiai įvertintas daugumoje vietų, kurias jis aplankys per keliones į Artimuosius Rytus.

JAV lyderis neseniai sakė esąs tikras, kad pavyks atnaujinti prasmingas Izraelio ir palestiniečių derybas, tačiau Baltieji rūmai vengė komentuoti jo strategiją po virtinės pastarosiomis savaitėmis vykusių B.Obamos susitikimų su regiono lyderiais.

B.Obama ne kartą viešai išsakė pritarimą dviejų valstybių sprendiniui Izraelio ir palestiniečių konflikte, nepaisydamas Izraelio premjero Benjamino Netanyahu atsisakymo paremti šią poziciją.

Manoma, kad prezidentas, kuris praėjusią savaitę susitiko su palestiniečių lyderiu Mahmudu Abbasu, spaus Saudo Arabiją ir Egiptą parodyti kokį nors gestą, kuris išplėstų B.Netanyahu politinio manevravimo erdvę.

"Manau, administracija suinteresuota 2002 m. balandį Saudo Arabijos pateiktu planu", - sakė Stevenas Cookas iš Vašingtone įsikūrusios JAV užsienio ryšių tarybos.

Šioje iniciatyvoje buvo numatytas visiškas Izraelio ir arabų valstybių santykių normalizavimas, visiškas Izraelio pasitraukimas iš arabų žemių, nepriklausomos Palestinos valstybės įkūrimas ir "nešališkas" palestiniečių pabėgėlių klausimo išsprendimas.

Tarptautinis Artimųjų Rytų taikos tarpininkų ketvertas - Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Rusija ir Jungtinės Valstijos - nurodė Gazos Ruožą valdančiam islamistų judėjimui "Hamas", kad jis mainais į vietą prie derybų stalo turi pripažinti Izraelį, atsisakyti smurto ir laikytis visų ankstesnių susitarimų, kuriuos pasirašė palestiniečiai.

Kai kurie analitikai Saudo Arabijos inicijuotą 2002 m. planą laiko priemone išplėsti Artimųjų Rytų diplomatiją ir apeiti į aklavietę patekusias Izraelio ir palestiniečių derybas.

Jordanijos karalius Abdullah II, kuris tapo pirmuoju arabų lyderiu, Baltuosiuose rūmuose susitikusiu su B.Obama, stumia vadinamąjį 57 valstybių sprendinį, kuris Izraeliui mainais į taiką su palestiniečiais garantuotų visų 57 Islamo konferencijos organizacijos narių - arabų ir musulmonų - diplomatinį pripažinimą.

Kol kas mažai tikėtina, kad arabų valstybės sutiktų padaryti išankstinių nuolaidų Izraeliui be B.Netanyahu pažado užimti nuosaikesnę poziciją nausėdijų klausimu.

"Bergždžias reikalas mėginti suderinti minimumą, su kuriuo sutiktų arabai, ir maksimumą, kurį išties būtų pasirengęs duoti B.Netanyahu", - sakė buvęs amerikiečių pareigūnas Flyntas Leverettas, kuris pasitraukė iš George'o W.Busho administracijos dėl skirtingo požiūrio į Artimųjų Rytų politiką.

B.Obamai teks atsakyti į Saudo Arabijos karaliaus Abdullah klausimus apie prezidento planus užmegzti kontaktus su senu JAV priešininku Iranu. Saudo Arabijoje būgštaujama, kad šie kontaktai ilgainiui galėtų pakenkti šalies interesams.

Kai kurie apžvalgininkai mato galimybę pasinaudojus musulmonų valstybių nerimu dėl Irano branduolinės programos pasiekti arabų ir Izraelio susitarimą, nors praeityje panašios viltys nepasiteisino.

"Tai padaryti mėgino G.W.Busho administracija, tačiau jai nepavyko. Tą patį savo metu darė ir Billo Clintono administracija", - sakė F.Leverettas, šiuo metu dirbantis viešosios politikos institute "New America Foundation".

Po B.Obamos apsilankymo kitą savaitę į šį regioną vyks JAV specialusis pasiuntinys George'as Mitchellas.