A. Blinkenas Bosnijos serbų separatistų lyderio politiką palygino su V. Putino

A. Blinkenas vėlai trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, jog Bosnijos ir Hercegovinos serbų prezidento Milorado Dodiko išpuoliai prieš pagrindines teises ir laisves Serbų Respublikoje rodo, kad jis žengia V. Putino „autoritariniu keliu“.

Serbų Respublika yra Bosnijos ir Hercegovinos dalis, kur dominuoja serbai. M. Dodikas yra šios teritorijos prezidentas ir svarbiausias politikas. Jis ne kartą pasisakė už Bosnijos ir Hercegovinos subyrėjimą ir konfliktavo su Vakarų pareigūnais šioje Balkanų valstybėje.

Anksčiau šį mėnesį M. Dodiko vyriausybė sulaukė Europos Sąjungos ir JAV kritikos dėl stumiamo įstatymo, numatančio vėl kriminalizuoti šmeižimo ir įžeidinėjimo veikas, ir laikomo pasikėsinimu į žodžio laisvę bei nepriklausomą žiniasklaidą.

Be to, M. Dodikas paskelbė, kad ateinančiais mėnesiais bus priimtas įstatymas, atribojantis LGBTQ aktyvistus nuo darželių, mokyklų ir universitetų. Šie pareiškimai nuskambėjo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai grupė chuliganų užpuolė LGBTQ aktyvistus ir žurnalistus Bania Lukoje, Serbų Respublikos administraciniame centre.

Griežtai prorusiškas M. Dodikas atmeta Vakarų kritiką ir sako, kad Serbų Respublika nutrauks santykius su Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės ambasadomis Bosnijoje ir Hercegovinoje. Jis paneigė JAV paramos poreikį ir pasmerkė Vašingtono veiklą šioje šalyje, įskaitant nuolat teikiamą finansinę paramą.

„Būtų buvę geriau, jei jie (JAV) nebūtų davę nė dolerio, ir nebūtų taip įsitraukę“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.

Vašingtonas ir Londonas įvedė sankcijas M. Dodikui ir jo artimiems sąjungininkams už tai, kad jis po niokojamo etninio konflikto žlugdė Vakarų pastangas skatinti susitaikymą ir demokratiją šioje šalyje. Jis taip pat ne kartą lankėsi Maskvoje ir susitiko su V. Putinu.

A. Blinkenas pridūrė, kad Jungtinės Valstijos, atstovaujamos ambasadoriaus Michaelo Murphy (Maiklo Merfio), toliau pasisako už demokratinę ir klestinčią ateitį, kurios nusipelno visi Bosnijos ir Hercegovinos žmonės.

Ši Balkanų valstybė yra valdoma sudėtingos administracinės sistemos, sukurtos 1995 metų Deitono taikos susitarimu. Tačiau iš esmės to neužteko, kad būtų sukurtas stabilus pagrindas šalies politinei raidai.

Rusijai užpuolus Ukrainą vis labiau nuogąstaujama, kad Rusija, siekdama atitraukti dėmesį nuo plataus masto invazijos, gali bandyti kelti neramumus tiek Bosnijoje ir Hercegovinoje, tiek kitose Balkanų šalyse.