Antisadamiškoji koalicija dėl Ispanijos pozicijos susidūrė su rimtu išmėginimu

Ispanijos išrinktasis premjeras Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras vakar pakartojo, kad jo pozicija dėl ispanų karių išvedimo iš Irako nepasikeitė, nors Amerikos prezidentas Džordžas V.Bušas ir prašė nedaryti skubotų sprendimų.

Socialistų lyderis Ch.L.R.Sapateras tiek prieš rinkimus, tiek tuoj pat po jų pažadėjo išvesti ispanų karius iš Irako iki liepos 1 dienos, jei įgaliojimų šioje šalyje neperims Jungtinės Tautos (JT).

Pasaulyje intensyviai svarstoma, kokių galimų karinių ir politinių pasekmių gali turėti Ispanijos išrinktojo premjero nusistatymas savo kontingentą sugrąžinti į tėvynę iki birželio pabaigos.

Vienas procentas

Irake yra tik 1300 Ispanijos karių. Radijo stotis “Svoboda” pažymi, kad tai sudaro tik vieną procentą viso tarptautinio kontingento, kuriame yra 144 tūkstančiai kariškių, daugiausiai amerikiečių ir britų.

Būsimasis Ispanijos vyriausybės vadovas tikina, kad jo apsisprendimą nulėmė tiek apskritai kritiškas socialistų požiūris į karą Irake, tiek nuolat blogėjanti situacija okupuotoje šalyje.

Bet labai galimas dalykas, kad didelę įtaką turėjo ir psichologinis veiksnys. Ispanijos ambicijos galėjo būti užgautos dar tada, kai jos kontingentui Irake ėmė vadovauti Lenkijos karininkai.

NATO senbuvei, kokia yra Ispanija, galėjo nepatikti, kad jos kariai privalo paklusti Aljanso naujokės - Lenkijos, priimtos į Aljansą tik prieš penkerius metus, kariškiams.

Rimtas susirūpinimas

Ch.L.R.Sapaterui po sekmadienį įvykusių rinkimų pareiškus, kad jis pasiryžęs per tris mėnesius savo karius iš Irako išvesti, jeigu situaciją okupuotoje šalyje nesiims kontroliuoti JT, Vakaruose, pirmiausiai Jungtinėse Valstijose, būsimojo premjero žodžiai buvo įvertinti kaip rinkimų retorikos, kuriai buvo nesvetimas ir populizmas, tęsinys.

Tačiau kai vakar socialistų lyderis dar kartą pakartojo savo pasiryžimą, antisadamiškoje koalicijoje rimtai susirūpinta, kokių karinių ir politinių pasekmių toks Ispanijos žingsnis gali turėti.

Anot britų BBC, Vašingtonas labiausiai bijo grandininės reakcijos: Ispanijos pavyzdžiu gali pasekti kitos šalys. Todėl, pasak BBC, Madridas tikriausiai dar patirs didelį JAV spaudimą.

Tuo tarpu Pentagonas lyg ir susitaikė su mintimi, kad ispanai pirmieji pasitrauks iš Irako. Kai kurie Amerikos kariškiai sakė manantys, kad įmanoma apsieiti ir be Ispanijos kontingento pagalbos.

Bet JAV prezidentas Dž.V.Bušas vakar dar kartą paragino Ispaniją nepasiduoti “Al Qaeda” spaudimui ir neišvesti savo karių iš Irako.

Baltieji rūmai tuo pat metu pažadėjo, jog iki birželio pabaigos, kai JAV turi grąžinti valdžios įgaliojimus irakiečiams, Vašingtonas sieks naujos JT rezoliucijos, kad įtikintų savo sąjungininkes, tokias kaip Ispanija, nesitraukti.

Pažymėtina, kad Ispanijos poziciją kritikavo net Dž.V.Bušo oponentai. Demokratas Džonas Keris, kuris lapkritį su dabartiniu Baltųjų rūmų šeimininku varžysis prezidento rinkimuose, taip pat neigiamai įvertino būsimojo Ispanijos ministro pirmininko pažadą išvesti ispanų karius iš Irako.

Bauginamos kitos šalys

Bet daug kas priklausys ir nuo to, kaip ateityje elgsis teroristai. Jie spėjo paskleisti vaizdajuosčių, kuriose grasinama Didžiajai Britanijai, Lenkijai, Australijai, Japonijai ir Italijai. Kai kurios šių valstybių jau pareiškė, jog nepaseks Ispanijos pavyzdžiu.

Aanalogišką poziciją užėmė Bulgarijos, Čekijos ir Ukrainos vyriausybės. Bet apžvalgininkai teigia, jog visai kitokios nuotaikos vyrauja Italijoje, kurios kariai Irake smarkiai nukentėjo.

Antisadamiškoji koalicija išgyvena didelį išmėginimą, rimčiausią nuo praėjusio pavasario.