Situacija Čečėnijoje Rusijos vadovybei vėl kelia susirūpinimą

Po prezidento Achmado Kadyrovo nužudymo padėtis Čečėnijoje smarkiai susikomplikavo. Tarptautinės žiniasklaidos nuomone, Rusijos vadovybei sunku surasti tinkamą figūrą, kuri galėtų pretenduoti į maištingosios respublikos lyderio postą. Ši problema tapo didžiausiu Kremliaus rūpesčiu.

Nekontroliuojama gvardija

Britų laikraštis “The Guardian” paskelbė savo korespondento Maskvoje Piterio Peitono Volšo analitinį straipsnį, pavadintą “Begalvis drakonas”, kuriame konstatuojama, kad situacija Čečėnijoje po A.Kadyrovo nužudymo tapo komplikuota ir nenuspėjama.

A.Kadyrovas buvo pagrindinė figūra Kremliaus planuose, siekiant maištingoje respublikoje įvesti bent elementarią tvarką. Prezidento gvardija, vadinamieji kadyrovininkai, grubia jėga stiprino jo valdžią. Po sprogimo, nugriaudėjusio gegužės 9-ąją, drakonas liko be galvos.

Dabar valdžia atiteko A.Kadyrovo sūnui Ramzanui (28 metų), kurį “The Guardian” korespondentas vadina “labai panašiu į banditą”.

Čečėnijoje likvidavęs politinį pliuralizmą, Kremlius susidūrė su situacija, kai tarp čečėnų negali surasti tinkamos figūros, kuri pakeistų A.Kadyrovą. Ramzanas ir jo privati armija tebelieka paslaptinga korta vėl prasidėjusiuose politiniuose žaidimuose. Bet kadyrovininkų nemėgsta federalinė armija, o vietos gyventojai jų tiesiog nekenčia. Jie, atsisakę kovos dėl nepriklausomybės, už Kremliaus pinigus terorizuojantys tautiečius, laikomi išdavikais, rašo britų laikraščio korespondentas.

Žiauresni už kariškius

Kadyrovininkai paskui save sudegino visus tiltus - jie dabar neturi galimybės nei sugrįžti prie taikaus gyvenimo gimtuosiuose kaimuose, nei vėl prisijungti prie kovotojų. Todėl Ramzano pavaldiniai yra daug žiauresni negu federalinės armijos kariškiai, pažymi P.P.Volšas, pateikęs konkretų atvejį iš kalnų kaimo - Alerojaus.

Gegužės 2-ąją kovotojai pagrobė tris šio kaimo gyventojus, įtariamus bendradarbiavimu su promaskvietiška valdžia. Tuometinis prezidentas A.Kadyrovas garsiai pažadėjo nubausti tų kovotojų artimiausius giminaičius.

Jau gegužės 3-iąją kadyrovininkai skubėjo vykdyti savo šeimininko įsakymą - Alerojuje surengė reidą, kurio metu pagrobė 15 mokyklinio amžiaus vaikų, vieną vidutinio amžiaus moterį ir du senius bei sudegino du namus. Didžiąją dalį įkaitų vėliau teko paleisti, bet po kelių dienų netoliese esančiame miške buvo aptikti šeši lavonai. Taip kadyrovininkai nubaudė kovotojus, rašo britų laikraščio žurnalistas.

Marionetinis režimas - strategija, pasmerkta pralaimėjimui

Kadyrovininkai - judėjimo dėl nepriklausomybės, suskaldyto grubaus Rusijos kišimosi iš vienos pusės, ir islamo fundamentalistų įtakos didėjimo, iš kitos, kūrinys. Tačiau Maskvai nepavyko nei numalšinti kovotojų, nei parengti kompromisinio konflikto sureguliavimo varianto.

Vienintele išeities iš aklavietės strategija tapo marionetinio režimo, kuris remiasi vien grubia jėga, kūrimas.

Kai kurie analitikai teigia, kad kovotojai, susprogdindami A.Kadyrovą, aplenkė federalinės armijos kariškius. Pastarieji irgi galėjo siekti pašalinti marionetę, tampančią nevaldoma.

Bet jei Kremlius nepasirengęs susitaikyti su Ramzano Kadyrovo įtaka, jam teks likviduoti struktūras, kuriomis rėmėsi marionetinis režimas. Toks likvidavimas pareikalaus nemažai kraujo. “Kai riteris nukirto galvą drakonui, šimtai mažų drakoniukų ėmė lįsti iš jo pilvo; tai ir yra Čečėnijos košmaras”, - teigia britų žurnalistas, cituodamas vietos analitiką.

Kerštas gimdo kerštą

Kremliaus problemas Čečėnijoje komentuoja ir “Vokiečių bangos” apžvalgininkas Miodragas Šoričius. Jis pažymi, kad A.Kadyrovo nužudymas tapo rimtu prezidento Vladimiro Putino politikos, puoselėtos šioje neramioje Šiaurės Kaukazo respublikoje, pralaimėjimu.

Neabejojama, kad artimiausiais mėnesiais federalinė armija ir kadyrovininkai surengs ne vieną keršto akciją, bet jos duos atvirkščią rezultatą - prievarta gimdys prievartą.

Atrodo, kad artimiausiu metu Kremliui nepavyks sutramdyti Čečėniją. Ji - atvira Rusijos žaizda; maža respublika, kurioje tūkstančiai kariškių ir kadyrovininkų kasdien griebiasi prievartos. Bet ta pati prievarta atsigręžia prieš juos pačius, o tragiška padėtis okupuotoje teritorijoje žlugdo moralę visoje Rusijoje, pažymi M.Šoričius.

Sostinė Groznas primena mūsų dienų Kartageną. Pinigai, kuriuos Maskva skiria respublikos atstatymui, dingsta nesąžiningų generolų ir biurokratų kišenėse. Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad Kadyrovų klanas pasisavino dešimtis milijonų rublių iš lėšų, skirtų Čečėnijos atstatymui, radijo stoties tinklalapyje rašo apžvalgininkas.

Dangstė nuo žurnalistų akių

Kelerius pastaruosius metus Kremlius darė viską, kad Vakarų žurnalistai į Čečėniją nepatektų. Karo ir sugriovimų vaizdai galėjo pakenkti V.Putino įvaizdžiui užsienyje. Tuo pat metu klusni Rusijos žiniasklaida gyrė Kremliaus “laimėjimus” šioje respublikoje.

A.Kadyrovas savo užkietėjusius priešus smarkiai atakavo, kartu duodamas pinigų tiems, kurie svyravo ir žadėjo pasitraukti iš kovotojų gretų. Tokie imdavo pinigus, bet režimui ištikimi netapdavo. Tik tuo galima paaiškinti, kodėl kovotojams pavyko A.Kadyrovą sunaikinti, nurodo M.Šoričius.

“Vokiečių bangos” apžvalgininkas mano, kad konfliktą Čečėnijoje išspręsti galima tik su tarptautinės bendruomenės pagalba. Tarptautinės karinės pajėgos iš neutralių valstybių galėtų numarinti visą Šiaurės Kaukazą.

Tačiau Kremlius apie tai net girdėti nenori. Bet ir Vakarų Europoje tikriausiai neatsirastų nė vienos vyriausybės, pasiryžusios savo karius nusiųsti į Čečėniją, netgi tuo atveju, jeigu to paprašytų Maskva.

Todėl Čečėnijos žmonės toliau gyvens be mažiausios vilties, kad jų padėtis pagerės. Jiems A.Kadyrovo nužudymas - tik dar vienas marionetinės valdžios pralaimėjimas, nurodo “Vokiečių bangos” apžvalgininkas.