Reaguodama į gausėjančius skundus, ES šių metų pabaigoje atliks išsamią 2005 metais kovai su klimato kaita sukurtos ATLPS peržiūrą.
Pagal šią sistemą dideli teršėjai moka už išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, privalėdami pirkti leidimus, kurių skaičius yra ribotas. Tačiau kai kurios valstybės narės, įskaitant Vokietiją ir Italiją, taip pat didžiosios įmonės vis labiau kritikuoja ATLPS ir teigia, kad tai yra papildoma našta tuo metu, kai pramonė ir taip susiduria su sunkumais.
BASF generalinis direktorius Markusas Kamiethas sako, kad „šiuo metu ATLPS sistemoje yra nemažai trūkumų“.
„Mes siūlome dar kartą atidžiai į tai pažvelgti ir paklausti, kaip galime ją sukurti taip, kad ji taptų lankstesnė“, – žurnalistams sakė jis.
Pabrėždamas, kad pritaria sistemos „pagrindinei idėjai“, jis pridūrė: „Pagrindinės sąlygos yra tokios griežtos, kad galiausiai tai mums kainuos daug darbo vietų, didelę pridėtinę vertę ir, tikriausiai, taip pat atsparumą.“
BASF yra viena iš didžiausių chemijos bendrovių pasaulyje ir pagrindinė produkcijos tiekėja įvairioms pramonės šakoms – nuo automobilių iki žemės ūkio.
Raginimai sušvelninti ATLPS tapo dar aktualesni, kai dėl karo su Iranu smarkiai išaugo energijos kainos.
Kovo mėnesį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo atnaujinti sistemą, įskaitant „realistiškesnę trajektoriją“ siekiant mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir „nemokamų emisijos leidimų“ – kuriuos šiuo metu planuojama palaipsniui panaikinti iki 2034 metų – paskirstymą „po 2035 m.“.
Kritikai ragina imtis dar rimtesnės pertvarkos. M. Kamiethas taip pat įspėjo, kad vėliau šiais metais dėl karo su Iranu gali kilti daugiau tiekimo grandinės sutrikimų.
„Be infliacinio spaudimo, kuris neabejotinai lems paklausos silpnėjimą, taip pat kils tiekimo grandinės problemų ir sutrikimų, – sakė jis. – Gamintojas negali surinkti automobilio, jei trūksta vienos detalės.“
Naujausi komentarai