Savo istoriją papasakojus moteriai, kuri bandė nusižudyti, pontifikas pareiškė, kad visuomenės sveikatos sistemos turėtų teikti pirmenybę kovai su „nepastebima ir plačiai paplitusia liga“ – psichikos sveikatos sutrikimais.
„Svarbu pripažinti, kad pažangiomis save laikančių visuomenių kontekste kyla vis didesnė grėsmė psichikos sveikatai“, – sakė popiežius.
„Kažkas yra iš esmės negerai su tam tikra pažangos samprata, kuri sukelia žmonėms spaudimą, lūkesčius ir įtampą, pažeidžiančius sveiką pusiausvyrą“, – kalbėjo jis.
Tai jo ketvirtoji vizito Ispanijoje diena. Prieš tai jis Madride aukojo mišias po atviru dangumi, kuriose dalyvavo 1,5 mln. žmonių, ir pasakė precedento neturinčią kalbą Ispanijos parlamente.
Antradienio maldos budėjimo metu popiežių taip pat užkalbino viena jauna moteris, papasakojusi, kad jos tėvas bandė nužudyti motiną, kuri vėliau įklimpo į narkotikus.
Popiežius kalbėjo apie „toksišką šeimos santykių klimatą, kuriam būdingas piktnaudžiavimas bei engimas ir, ypač, smurtas prieš moteris, kuris, deja, dažnai baigiasi femicidu“ – moterų žudymu.
„Visi esame raginami spręsti šią dramatišką realybę tiek asmeniškai, tiek kaip visuomenė“, – teigė jis.
Popiežius taip pat paragino jaunimą „išmokti sustoti ir įvertinti tai, kas svarbu“, pasmerkdamas „socialinę sistemą, kuri pirmenybės neteikia žmogui ir kuria neteisybės bei egzistencinio skurdo situacijas“.
Popiežius Leonas XIV trečiadienį pagerbia du švenčiausius ir gražiausius Barselonos paminklus – vidurdienį jis meldėsi kalno viršūnėje esančioje abatijoje, o vakare aukos mišias garsiojoje Šventosios Šeimos (Sagrada Familia) bazilikoje, minint jos architekto Antoni Gaudi mirties šimtmetį.
Leonas XIV dieną pradėjo aplankydamas Barselonos kalėjimo kalinius. Taip jis tęsia popiežiaus Pranciškaus tradiciją per užsienio keliones patarnauti tiems, kurie negali dalyvauti viešose iškilmėse, kai į miestą atvyksta popiežius.
Pontifikas Ispanijoje lankosi su savaitės trukmės vizitu. Ši kelionė parodė, kad 50 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri po XX amžiaus diktatūros pabaigos išgyveno religinę krizę, vis dar yra daugybė tikinčių katalikų – jie masiškai renkasi susitikti su amerikiečių popiežiumi.
Akmenyje iškalta Biblija
Popiežius Leonas XIV pagerbė jų liaudišką pamaldumą malda Montserate – už miesto esančiame kalnų komplekse, kuris brangus daugeliui katalonų. Šis kompleksas, kuriam priklauso XI amžiaus benediktinų abatija ir XVI amžiaus bazilika, yra toks svarbus dėl Juodosios Madonos statulos.
Tikimasi, kad svarbiausiu popiežiaus Leono XIV vizito akcentu taps trečiadienio vakarą mieste, Šventosios Šeimos bazilikoje, aukojamos mišios. Šiomis mišiomis minimos jos architekto A. Gaudi, kuris mirė būdamas 73 metų, praėjus trims dienoms po to, kai jį partrenkė tramvajus, 100-osios mirties metinės.
Praėjus šimtmečiui po to, kai per Leono XIV bendravardžio, popiežiaus Leono XIII, pontifikatą prasidėjo statybos, bazilika yra vienas lankomiausių, bet dar nebaigtų statyti paminklų pasaulyje, kasmet pritraukianti daugiau nei 5 mln. lankytojų.
Garsus katalonų architektas A. Gaudi, kuris kažkada gali būti paskelbtas šventuoju, keturis dešimtmečius projektavo ir statė šią šventovę kaip akmenyje iškaltą krikščioniškojo tikėjimo santrauką. Svarbiausios Jėzaus gyvenimo istorijos – Gimimas ir Kančia – įamžintos rytiniame ir vakariniame bazilikos fasaduose. Trečiasis, į pietus atgręžtas Šlovės fasadas, baigus statybas, bus pagrindinis bazilikos įėjimas.
Šventovė yra architektūrinis ir geometrinis šedevras tiek viduje, tiek išorėje. Sakoma, jog tai krikščionybės ir Dievo kūrinijos formų bei simbolių šventė per akmenį ir šviesą, paremta Bizantijos ir gotikos bažnyčių architektūros tradicijomis.
Iš viso 18 smėlio pilis primenančių smailių kyla į viršų ir veria Barselonos dangų: 12 simbolizuoja 12 Kristaus apaštalų, keturios skirtos keturiems evangelistams, viena, vainikuota žvaigžde virš apsidės, skirta Švč. Mergelei Marijai pagerbti, o pati aukščiausia – Jėzaus Kristaus bokštas.
Pernai baigus statyti paskutinį 172,5 metro aukščio Kristaus bokštą, Šventosios Šeimos bazilika tapo aukščiausia bažnyčia pasaulyje. Trečiadienio vakarą popiežius Leonas XIV oficialiai pašventins šį bokštą.
Mišką primenantis interjeras
Kryžiaus formos vidus su altoriumi apsidėje yra duoklė šviesai ir gamtai. Į dangų kyla medžius primenančios kolonos, nuspalvintos nuolat besikeičiančios šviesos, besiskverbiančios pro vitražus, tarsi saulė, šviečianti pro lapus miške.
„Gamta yra mano mokytoja“, – kartą sakė A. Gaudi.
„Viskas kyla iš didžiosios gamtos knygos, kuri visada atversta ir kurią privalome skaityti“, – teigė jis.
Istorikė Monica Santin, vedanti ekskursijas po baziliką, teigė, kad projektuodamas Sagrada Familia, A. Gaudi iš esmės vadovavosi dviem knygomis: Evangelijomis ir gamta.
„Tai, kaip jis įleidžia natūralią šviesą, taip pat yra kvietimas į krikščioniškąją paslaptį“, – sakė ji ir paminėjo tris fasadus, vaizduojančius Kristaus gimimą, mirtį ir šlovę.
„O kai įeini į vidų, ten – vien šviesa“, – teigė M. Santin.
„Kieno tai simbolis? Mes nematome Dievo, bet suvokiame jo šviesą aplink mus. Manau, kad būtent taip galima perskaityti šią žinią, ir tai yra žavinga“, – pridūrė ji.
(be temos)