Ginkluoja sąjungininkus

Rusijos pasipiktinimą sukėlė Pentagono vadovo Ashtono Carterio vieši pamąstymai apie tai, kad Aljansas turėtų dislokuoti rytiniame NATO sparne rotacines sausumos pajėgas.

Amerikiečiai laikosi nuostatos, kad šis dislokavimas – natūrali NATO reakcija į didėjantį Rusijos karinį aktyvumą Baltijos jūros regione. Maskva čia įžvelgia ne ką kita, o ginklavimosi varžybas, kuriomis Vašingtonas bando eilinį kartą spausti Rusiją.

A.Carterio teigimu, vieta, kur įsikurtų rotacinės NATO pajėgos – Baltijos šalys. Tiesa, svarstomas ir Lenkijos scenarijus. Varšuva seniai prašo, kad šalyje įsikurtų nuolatinės Aljanso bazės, tačiau Vakarų šalys, taip pat ir Amerika, šiuos planus ne sykį atmetė.

"Tai viena idėjų, dėl kurios šiuo metu vyksta diskusijos Aljanso viduje", – patvirtino A.Carteris, viešėdamas Vokietijos mieste Štutgarte.

Pentagono vadas šią savaitę čia dalyvavo ceremonijoje, kurios metu JAV pajėgų Europoje vyriausiojo vado pareigos buvo perduotos generolui Curtisui Scaparrotti, anksčiau vadovavusiam JAV pajėgoms Pietų Korėjoje.

Sausumos pajėgų generolas C.Scaparrotti poste pakeitė iš aktyvios tarnybos pasitraukti nusprendusį JAV oro pajėgų generolą Philipą Breedlove'ą, pagarsėjusį viešais pareiškimais apie Rusijos potencialiai keliamą pavojų Europai.

Pentagono bosas A.Carteris pažymėjo, kad rotacinių pajėgų dislokavimo planas numato, jog Baltijos valstybėse (ir Lenkijoje) įsikurtų keturi batalionai – iš viso maždaug 4 tūkst. karių.

Jis pridūrė, kad atskirų NATO rotacinių sausumos pajėgų idėja greičiausiai bus toliau aptariama per birželį vyksiantį NATO susitikimą.

Kalbėdamas apie NATO santykius su Rusija, A.Carteris išreiškė nuomonę, kad pati Maskva nusprendė išsukti iš integracijos su Vakarais kelio, dėl to "neturime kitos alternatyvos kaip daryti tai, ką darome; tai yra būti tvirti pagerindami JAV karines pozicijas Europoje ir artimai bendradarbiaudami su NATO sąjungininkais".

Vis dėlto A.Carteris pridūrė, kad JAV nori "laikyti atviras duris, jeigu Rusijos elgesys pasikeistų", ir dirbti su Rusija tose srityse, kuriose abi šalys turi bendrų interesų, tokiose kaip susitarimas dėl Irano branduolinės programos.

Rusijos atsakymas

Amerikos gynybos sekretoriaus pareiškimai netrukus susilaukė atsako iš Maskvos.

Rusija nedviprasmiškai apkaltino JAV grįžtant prie Šaltojo karo mąstysenos, pagrįstos abipusiu įtarumu ir ginklavimosi varžybomis. Maskva įspėjo, kad atsako, jeigu Baltijos šalyse arba Lenkijoje bus didinamos NATO karinės pajėgos, ilgai laukti nereikės.

"Nebūsime tik pasyvūs stebėtojai. Imsimės visų būtinų priemonių, kurios, mūsų galva, yra būtinos, kad išlaikytume karinę pusiausvyrą prie vakarinių mūsų sienų", – įspėjo Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Aleksandras Gruško.

Jis pridūrė, kad Rusijos planuojamas atsakas "nebus labai brangus, tačiau efektyvus".

Koks tas atsakas? Trečiadienį pranešta, kad Rusija ketina sukurti tris papildomas divizijas, kurios bus dislokuotos ties vakarine ir pietine Rusijos sienomis.

Šią žinią pranešė pats Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, neslėpdamas, kad tokio sprendimo priežastis – būtinybė reaguoti į NATO planus didinti karių skaičių Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

"Gynybos ministerija imasi priemonių, turinčių atsverti NATO pajėgų stiprinimą arti Rusijos sienų, – ministrą Sergejų Šoigu citavo Rusijos naujienų agentūros. – Iki metų pabaigos bus suformuotos dvi naujos divizijos Vakarų karinėje apygardoje, o dar viena – Pietų karinėje apygardoje."

Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas kadaise buvo įspėjęs, kad, atsakydama į JAV planuojamą priešraketinį skydą Rytų Europoje, Rusija dislokuos Kaliningrado srityje raketas "Iskander".

Prieš porą metų Vokietijos leidinys "Bild" pranešė, kad D.Medvedevo grasinimai nebuvo iš piršto laužti – Rusija netoli sienos su Lietuva iš tiesų dislokavo "Iskander" tipo mobiliąsias raketas.

Anot "Bild", tai patvirtino iš palydovų darytos fotografijos. Taip pat "Iskander" raketų kompleksai buvo dislokuoti netoli Rusijos sienos su Latvija ir Estija.

"Iskander" gali būti aprūpintos įprastinėmis ir branduolinėmis kovinėmis galvutėmis. Jų skriejimo nuotolis – apie 500 km. Kaliningrade jau yra dislokuotos ir priešlėktuvinės raketų sistemos "S-400".

Su šia ginkluote Rusija faktiškai kontroliuoja oro erdvę virš rytinio NATO sparno ir gali smūgiuoti daugeliui karinių taikinių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir netgi Lenkijoje.

Pasisako už dialogą

Vis dėlto Rusijos ambasadorius prie Šiaurės Atlanto Aljanso A.Gruško ramino, kad Rusija neketina veržtis į Baltijos šalis. Tad jam nesuvokiama, kodėl NATO imasi ginkluoti rytinį Aljanso sparną.

"Skaitant visus tuos pareiškimus, kuriuos daro mūsų kolegos NATO, susidaro įspūdis, kad, jų suvokimu, jeigu Šiaurės Atlanto Aljansas dabar nestiprintų savo pajėgumų Rytų Europoje, mūsų tankai jau būtų Taline arba Rygoje. Mūsų nuostata tokia – bendradarbiavimas yra įmanomas, tačiau pačios NATO šalys turi susivokti, kad konfrontacijos su Rusija politika prieštarauja jų interesams. Vis dėlto nemanau, kad šiuo metu yra kokių nors kliūčių vystyti dialogą tarp Rusijos ir NATO, ypač sprendžiant globalius saugumo klausimus. Tikiu, kad bendradarbiavimas bus atnaujintas ir vystomas", – tvirtino Rusijos atstovas prie Šiaurės Atlanto Aljanso.

Vakarų šalys ir Rusija neseniai žengė dialogo keliu – buvo atnaujintas NATO ir Rusijos Tarybos darbas.

Aljanso ir Rusijos taryba buvo įkurta 2002 m. kaip forumas diskusijoms tarp buvusių Šaltojo karo priešininkių. Paskutinis NATO ir Rusijos Tarybos posėdis įvyko 2014 m. birželį.

Po šio susitikimo tiek Rusijos, tiek NATO pareigūnai akcentavo, kad dialogas būtinas, nors ir pripažino, kad prieštaravimai – gilūs.

Kai kurie analitikai iš Vakarų sutiko, kad tiek Rusija, tiek JAV norėtų tęsti dialogą, mat yra daug klausimų, kuriems spręsti reikia bendradarbiavimo, o ne susipriešinimo. Panašiai kalbėjo ir Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas Walteris Steinmeieris, kurio šalis – viena svarbiausių NATO narių Europoje.

"Žinant, kad yra daugybė sudėtingų klausimų, šis dialogas yra vertingas ir turi būti tęsiamas, – pažymėjo F.W.Steinmeieris. – Tai vienintelis būdas, kaip galime sukurti bendrą problemų supratimą ir būtinus sprendinius."

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, taip pat pažymėjo, kad dialogas – būtina sąlyga spręsti konfliktus.

"Politinis dialogas – būtinas, ypač kai įtampa didelė, siekiant aptarti nesutarimus ir sumažinti karinių incidentų riziką", – aiškino jis.

Incidentai Baltijos jūroje

A.Carteris, komentuodamas Rusijos veiksmus, sakė, kad pastarojo meto incidentai Baltijos jūroje – neprofesionalus elgesys.

"Toks neprofesionalus elgesys savaime kuria pavojingas aplinkybes", – teigė Pentagono vadas.

JAV karinių jūrų pajėgų vyriausiasis vadas taip pat pažymėjo, kad Rusijos veiksmai Baltijos jūroje eskaluoja įtampą tarp abiejų šalių.

"Nemanau, kad rusai stengiasi išprovokuoti incidentą. Manau, kad jie siunčia signalą. Manau, visiškai aišku, kad jie nori, kad žinotume, kad jie mato mus veikiančius Baltijoje", – aiškino admirolas.

JAV Gynybos departamentas nurodė, kad vienas Rusijos naikintuvas skraidė "Su-27" skraidė arti JAV oro pajėgų žvalgybos lėktuvo RC-135 ir atliko statinės manevrą.

Balandžio viduryje vienas Rusijos lėktuvas praskrido vos už maždaug 15 m nuo kito JAV lėktuvo. Be to, balandį du Rusijos karo lėktuvai skraidė itin arti JAV eskadrinio minininko "USS Donald Cook" Baltijos jūroje.

Pasak J.M.Richardsono, tokie veiksmai didina klaidingo taktinio vertinimo riziką, bet jeigu ir įvyktų koks nors incidentas, JAV, anot jo, stengtųsi sumažinti įtampos eskalavimą tarp abiejų šalių.

"Tikimės tam tikro normalizavimosi šioje srityje", – tvirtino admirolas.

D.Trumpo trigrašis

Į diskusiją dėl Rusijos ir JAV kariškių susidūrimų Baltijos jūroje įsivėlė ir jau faktinis Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas.

Aštriais pareiškimais garsėjantis milijardierius pareiškė, kad "reikia šaudyti į Rusijos lėktuvus, pavojingai priartėjusius prie amerikiečių lėktuvų".

Rusija šių respublikono komentarų nesureikšmino. Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovo pavaduotojas Leonidas Kalašnikovas pažymėjo, kad tai tėra D.Trumpo savireklamos akcija.

"Žinoma, kad tai savireklama. D.Trumpas per daug gero prikalbėjo apie Rusiją, o dabar, kai yra per du žingsnius nuo nominavimo kandidatu į JAV prezidentus, jam reikia balansuoti", – ironizavo L.Kalašnikovas.

Pasak jo, taip pasielgti D.Trumpui galėjo patarti tie jo komandos nariai, kurie yra atsakingi už politinę rinkimų kompanijos dalį.

L.Kalašnikovo nuomone, artimiausiu metu galima tikėtis ir daugiau panašių D.Trumpo pareiškimų, pavyzdžiui, ekonomikos arba užsienio politikos temomis.

"Kuo arčiau prezidento rinkimai, tuo labiau D.Trumpas turės atsižvelgti į Amerikos politikos elito nuostatas, taip pat ir antirusiškas", – pridūrė Valstybės Dūmos komiteto vadovo pavaduotojas.