NATO praėjusį mėnesį skubiai pradėjo šią misiją, nes pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūros dugne buvo nutraukti ar pažeisti keli elektros ir telekomunikacijų kabeliai. Šie incidentai įvyko tvyrant didelei įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl Maskvos karo Ukrainoje, o santykius dar labiau apsunkino Suomijos ir Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO.

Daugelis Europos pareigūnų ir ekspertų įtaria, kad kabelių nutraukimas yra diversijos aktai, Rusijos hibridinio karo prieš Ukrainos sąjungininkus Vakaruose dalis.

Laivo „Schiedam“ kapitono Sanderio Klopo teigimu, NATO sustiprintas buvimas Baltijos jūroje skirtas užtikrinti saugumą šioje jūroje, kuri dabar skalauja beveik vien tik NATO narių krantus. Vienintelė išimtis yra Rusija.

„Mūsų tikslas – deeskaluoti situaciją, užtikrinti, kad infrastruktūra būtų saugi ir kad visos aplinkinės šalys turėtų internetą ir iškastinio kuro“, – sakė S. Klopas naujienų agentūrai AFP.

Neįprasti dalykai

Laivo „Schiedam“ valdymo kambaryje įgulos monitorių ekranai prijungti prie stebėjimo įrangos, kuri paprastai naudojama minoms aptikti.

„Ieškome bet ko, kas būtų įtartina ir neįprasta“, – pasakojo laive dirbantis pareigūnas Basas.

Šiame laive, kaip ir hidrografiniame laive „Luymes“, kuris paprastai kartografuoja jūros dugną, įgulos nariams leidžiama bendrauti su žurnalistais, tačiau tik kapitonai gali atskleisti savo vardus ir pavardes.

Iš pradžių sumanytas tik kaip operacijų valdymo centras, laivas „Luymes“ ir jo matavimo bei stebėjimo prietaisai buvo pradėti naudoti praktiškai.

„Dabar iš tikrųjų stebime skirtumus, ypač kabelių ir vamzdynų, kad pamatytume, ar yra kokių nors pažeidimų. Jei kas nors atsitiktų, turime filmuotą medžiagą iš to, kaip jie atrodė anksčiau“, – paaiškino olandų laivo budėtoja ir logistikos skyriaus vadovė Leonie (Leoni).

„Mes taip pat patruliuojame ir stebime, ar kiti laivai nesielgia įtartinai“, – pridūrė 29 metų moteris.

Kapitonas Erikas Kockxas (Erikas Koksas), misijos „antiminų grupės“ vadovas, teigė, kad „Baltic Sentry“ patruliavimai jau pasiteisino.

Nuo operacijos pradžios nebuvo pranešta apie jokius piktybinius veiksmus.

„Neįmanoma užkirsti kelio visoms diversijoms. Bet nieko nedaryti – nepriimtina. Beveik kasdien stebime abejotiną laivų elgesį, įskaitant netikėtus sustojimus. Jei laivas keliauja tarp dviejų uostų, nenormalu, kad jis sustoja ilgesniam laikui, ypač jei vieta yra tiesiai virš ypatingos svarbos infrastruktūros. Tuomet iš karto vykstame ten ir bent jau stebime, kas dedasi“, – sakė E. Kockxas.

Kitas įtarimą keliantis požymis būtų inkaro nebuvimas, pridūrė jo kolega laive „Schiedam“ S. Klopas.

Įtariama, kad laivai tempia inkarus jūros dugnu ir taip nutraukia kabelius.

Laivo „Eagle S“ atveju inkaras nutrūko po to, kai jis buvo tempiamas 10 kilometrų. Inkarą ištraukė Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba.

„Jei matome laivą be inkaro, tai tolygu automobiliui be žibintų. Tai yra pagrindas pradėti kelti klausimus“, – sakė S. Klopas.

Nardymas šaltame vandenyje

Ant laivo „minų medžiotojo“ tiltelio įgulos nariai perduoda žiūronus, kad atidžiai stebėtų kelis laivus, kurie kerta jų kelią šaltą vasario dieną.

Norėdami stebėti, kas vyksta po paviršiumi, jie naudoja „Seafox“ – povandeninį droną, prijungtą prie laivo šviesolaidiniu kabeliu.

Jis gali priartėti prie objekto vieno metro atstumu, tačiau norint pamatyti detales iš arti, į vandenį siunčiami narai.

„Yra dalykų, kuriuos norime pamatyti savo akimis“, – teigė Remco (Remkas), apsirengęs kostiumą ir pasiruošęs pasinerti į vėsų keturių laipsnių temperatūros vandenį.

Jei įtariama, kad vyksta piktybinė veikla, „Baltic Sentry“ patruliniai laivai praneša apie savo buvimą ir informuoja atitinkamas institucijas šalyje, kurios infrastruktūra gali būti paveikta, ir šalyje, kur vyksta veiksmas.