- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusijos režimo užblokuotas pagrindinis šalies nepriklausomas naujienų portalas tut.by žada ieškoti būdų, kaip atnaujinti savo veiklą bei neatmeta, jog ateityje bent dalį darbuotojų gali perkelti į užsienį.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje Baltarusijos žiniasklaidos atstovai pristatė bendrą žiniasklaidos padėtį šalyje.
„Šitas variantas (persikelti į užsienį – BNS) tikrai yra darbotvarkėje. Norime tęsti darbą, ne visi darbuotojai besąlygiškai sutinka persikelti, ne visi sutinka apskritai iš šalies išvykti. Kol kas nemaža dalis žmonių, kurie nori atsigauti tiek psichologiškai, tiek apskritai atstatyti sveikatą, kalbant apie tą spaudimą redakcijai“, – BNS paklaustas apie tokią galimybę sakė vienas iš portalo įkūrėjų Kirilas Valošinas.
Apie darbuotojų sulaikymus ir portalo uždarymą tut.by socialiniuose tinkluose pranešė antradienį. Pasak K. Valošino, sulaikyta 15 su leidiniu susijusių darbuotojų, įskaitant direktorę Liudmila Čekiną, vyriausiąją redaktorę Maryną Zolatavą, redaktorę Olga Loiko, žurnalistę Jeleną Tolkačiovą, buhalterę, informacinės sistemos administratorius ir kt.
Portalo įkūrėjo Juro Zisero našlei Julijai Čarniauskajai ir jos dukrai Jevgenijai taikomas namų areštas.
Pasak K. Valošino, darbuotojams nepateikiami jokie kaltinimai ir tikimasi, kad po 10 dienų sulaikymo jie bus paleisti.
Portalo steigėjas patvirtino, kad paimti ir portalo serveriai su visa informacija, o atsarginių kopijų nėra, tad kol kas jo veiklos atstatyti nepavyks – naujienas toliau ketinama publikuoti socialiniuose tinkluose, taip pat galvojama sukurti vadinamąjį „veidrodinį“ tinklalapį kitu adresu, o blokavimo atveju, skaitytojai jį galėtų pasiekti naudojantis VPN paslaugomis, t. y. apeinant režimo nustatytus ribojimus.
„Ar norint veikti „veidrodiniu“ būdu prisieis persikelti daliai komandos – sunku pasakyti, bet pakartosiu, tokio varianto neatmetu“, – sakė jis.
Baltarusijos Generalinė prokuratūra tvirtino, esą nustatyta daugybė visuomenės informavimo priemonių įstatymo pažeidimų, įskaitant draudžiamos informacijos paskelbimą virtinėje publikacijų tut.by portale. Straipsniuose buvo pateikiama neregistruoto Baltarusijos solidarumo fondo (BYSPOL), renkančio lėšas nukentėjusiems nuo Minsko autoritarinio režimo represijų, informacija. Pasak prokuratūros, įstatymai draudžia skelbti „organizacijų, neužregistruotų valstybės nustatyta tvarka, informaciją“.
Tai besąlygiškai yra nužudymo aktas valdžios nekenčiamo žiniasklaidos kanalo, kuris visada teisingai, atvirai ir kiek įmanoma operatyviai publikuodavo informaciją apie šalies įvykius, kai kada rizikuodami gyvybe ir laisve.
K. Valošinas sako, kad Finansinių tyrimų departamentas valstybinėje žiniasklaidoje taip pat pranešė įtariantis, kad portalas, neturėdamas tam teisės, naudojosi mokestinėmis privilegijomis, skirtomis aukštųjų technologijų įmonėms.
„Tai yra pakankamai netikėtas mums pareiškimas, kadangi tut.by yra aukštųjų technologijų parko narys nuo 2019-ųjų, kaip ir visi kiti rezidentai, pristatėme savo verslo planą, jį ilgai tikrino, keliskart perdarė, jį patvirtino ekspertų komisija (...). Jokių pretenzijų iki gegužės 18-osios nebuvo“, – sakė jis.
„Tai besąlygiškai yra nužudymo aktas, nepabijosiu, valdžios nekenčiamo žiniasklaidos kanalo, kuris visada teisingai, atvirai ir kiek įmanoma operatyviai publikuodavo informaciją apie šalies įvykius, kai kada (...) rizikuodami gyvybe ir laisve“, – tvirtino K. Valošinas.
Sulaikyta per 500 žurnalistų
Pasak Baltarusijos žurnalistų asociacijos vicepirmininko Baryso Hareckio, nuo praėjusios vasaros pabaigos, kilus neramumams po prezidento rinkimų, kurių laimėtoju paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, šalyje užfiksuota daugiau nei 550 žurnalistų sulaikymų, daugiau nei 80 jų patyrė smurtą – buvo sumušti ar sužeisti guminėmis kulkomis.
„Šiuo metu Baltarusijoje 27 žiniasklaidos srities darbuotojai yra nelaisvėje. Apie dešimt žurnalistų sulaikyti iškėlus baudžiamąsias bylas anksčiau, kai kuriems iškeltos administracinės bylos, taip pat yra kolegos, sulaikyti iškėlus bylą tut.by“, – sakė B. Hareckis.
Anot jo, represijos „tęsiasi ir stiprėja“, nuo pernai rugpjūčio užblokuota prieiga šalyje prie per 50 socialinių-politinių bei žiniasklaidos tinklalapi, nors jie patys nėra uždaryti – tinklalapiai keliskart keitė savo internetinį adresą, buvo iš naujo blokuojami.
B. Hareckio duomenimis, nebeveikia aštuoni nevyriausybiniai spaudos leidiniai, dalis jų uždaryti, dalis negali veikti, nes jų nebėra galimybės spausdinti arba juos platinti atsisako valstybinė platinimo sistema.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...