Balsavimas įvyks praėjus puspenktų metų po 2020-ųjų rinkimų, sukėlusių visoje šalyje masinius protestus dėl kaltinimų klastojimu ir paskatinusių griežtą susidorojimą su opozicija, kuris tęsiasi iki šiol.

Tąkart Baltarusijos centrinė rinkimų komisija pareiškė, kad A. Lukašenka rinkimus laimėjo surinkęs 80 proc. balsų.

Vakarai ir opozicija pasmerkė tą balsavimą, teigdami, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi.

Baimindamasis naujų masinių protestų šalyje, A. Lukašenka rinkimus perkėlė iš rugpjūčio į sausį, tikėdamasis, kad šaltesnis oras atgrasys demonstrantus nuo išėjimo į gatves.

Kadangi daugelis jo politinių oponentų yra įkalinti arba pabėgo iš šalies, 70-metis A. Lukašenka sekmadienį nesulauks realios opozicijos – be jo balsalapiuose įrašytos keturių režimui lojalių veikėjų pavardės – ir beveik neabejotinai užsitikrins septintąją kadenciją.

Lietuvos Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau šį mėnesį sakė, kad Baltarusijoje vyksiančio proceso rinkimais pavadinti negalima, o Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais Nilas Muižniekas atkreipė dėmesį, kad rinkimai šioje šalyje vyksta nesilaikant pagrindinių demokratijos pagrindų, todėl jie negali būti laikomi nei laisvais, nei sąžiningais.

Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, smerkiančią žmogaus teisių ir demokratijos principų Baltarusijoje pažeidimus ir paragino Europos Sąjungos valstybes bei tarptautinę bendruomenę nepripažinti sekmadienio balsavimo rezultatų.

Paskutinis Europos diktatorius

A. Lukašenka palaiko itin glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris pats valdžioje yra daugiau nei ketvirtį amžiaus.

Buvęs kolūkio vadovas Baltarusiją valdo nuo 1994 metų. Jis atėjo į valdžią pasinaudodamas visuomenėje kilusiu pykčiu dėl katastrofiško pragyvenimo lygio smukimo po chaotiškų ir skausmingų laisvosios rinkos reformų. Tada jis žadėjo kovoti su korupcija.

Visą savo valdymo laikotarpį jis naudojasi Rusijos subsidijomis ir politine parama. 2022 metų vasarį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, A. Lukašenka leido Maskvai panaudoti Baltarusijos teritoriją įsiveržimui.

2023-iaisiais jis taip pat sutiko šalyje dislokuoti Rusijos taktinius branduolinius ginklus.

Vakarai ir opozicija pasmerkė tą balsavimą, teigdami, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi.

Nuo pat savo valdymo pradžios A. Lukašenka pramintas paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Šią savo pravardę su kaupu jis pateisino 2020-aisiais, nuslopindamas masinius protestus ir griežtai susidorodamas su opozicija.

Atvirai žavėdamasis Sovietų Sąjunga, jis atkūrė sovietinio stiliaus ekonomikos kontrolę, neragino visuomenės naudoti baltarusių kalbos.

1995-aisiais A. Lukašenka surengė referendumą, kuriame buvo klausiama, ar baltarusiai norėtų, kad sovietinės Baltarusijos vėliava būtų grąžinta kaip nacionalinis simbolis, tik su nedideliais pakeitimais – be kūjo ir pjautuvo bei su šiek tiek pakeistu tautinės juostos dizainu.

Taip buvo atsisakyta istorinės baltos ir raudonos Baltarusijos vėliavos, kuri vėliau tapo protestų ir opozicijos simboliu.

Pagrindinė Baltarusijos saugumo agentūra išsaugojo bauginantį sovietinių laikų KGB pavadinimą. Be to, Baltarusija yra vienintelė senojo žemyno šalis, kurioje taikoma mirties bausmė.

Flirtas su Vakarais ir masinės represijos

Metams bėgant A. Lukašenka taip pat stengėsi nuraminti Vakarus, periodiškai švelnindamas represijas šalyje, tuo pat metu vesdamas įvairias derybas su Maskva dėl didesnių subsidijų.

Tačiau Minsko flirtas su Vakarais baigėsi 2020-aisiais, kai buvo žiauriai nuslopintos minios, protestavusios prieš prezidento rinkimų klastojimą.

Kelis mėnesius trukę masiniai protestai Baltarusijoje buvo didžiausi per visą šalies istoriją.

Valdžia į protestus atsakė žiauriomis milžiniško masto represijomis, kurių metu buvo sulaikyta daugiau kaip 65 tūkst. žmonių.

Policijos pareigūnai mušė protestuotojus, buvo uždaryta ir uždrausta šimtai nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų. Reaguodami į šiuos įvykius, Vakarai Baltarusijai įvedė sankcijas.

Pagrindiniai Baltarusijos opozicijos veikėjai buvo uždaryti į kalėjimą arba privesti bėgti iš šalies.

Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad Baltarusijoje laikoma apie 1,3 tūkst. politinių kalinių, įskaitant Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Beliackį. Jis yra vienas pagrindinės Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „Viasna“ įkūrėjų.

Priešrinkiminiai manevrai

Šeštoji A. Lukašenkos kadencija baigsis tik vasarą. Režimo pareigūnai, stumdami savo versiją dėl paankstintų rinkimų, teigia, jog šis žingsnis yra A. Lukašenkos siekis „pasinaudoti savo įgaliojimais pradiniame strateginio planavimo etape.“

Tačiau Baltarusijos politologas Valerijus Karbalevičius kelia kitokią versiją. Jo teigimu, žiemiški ir dažnai stingdančiai šalti sausio mėnesio orai gali atbaidyti žmones nuo noro protestuoti.

Kalbant apie kitus priešrinkiminius manevrus, „Viasna“ duomenimis, A. Lukašenka yra suteikęs malonę maždaug 250 politinių kalinių.

Tačiau malonės suteikinėjimas politiniams kaliniams vyksta sustiprėjusių represijų akivaizdoje.

Siekdamas išnaikinti paskutinius pasipriešinimo ženklus, Minskas rengia masinius reidus, nutaikytus prieš politinių kalinių giminaičius ar draugus.

Kitaip nei 2020-aisiais, sekmadienį A. Lukašenka susidurs su keturiais simboliniais ir lojaliais Minsko režimui laikomais kandidatais. Tuo tarpu kelis realios opozicijos kandidatus atmetė Centrinė rinkimų komisija.

Išankstinis balsavimas Baltarusijoje prasidėjo antradienį.

„Politikai, kadaise išdrįsę mesti iššūkį Lukašenkai, dabar tiesiogine to žodžio prasme pūva kalėjime kankinimo sąlygomis, su jais nesusisiekiama jau daugiau nei metus, o kai kurių jų sveikata labai prasta“, – sakė „Viasna“ atstovas Pavelas Sapelka.

Šiuo metu tremtyje gyvenanti Sviatlana Cichanouskaja kandidatavo 2020-ųjų prezidento rinkimuose ir metė iššūkį A. Lukašenkai. Šiam žingsniui ji ryžosi po to, kai jos vyrui buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose.

Ji teigia, jog laimėjo balsavimą, bet dėl saugumo turėjo palikti šalį ir atvyko į Lietuvą, iš kur toliau tęsia kampaniją prieš A. Lukašenkos režimą.

S. Cichanouskajos vyras Siarhejus Cichanouskis irgi yra tarp Baltarusijoje įkalintų asmenų.

Baltarusija po Rusijos branduoliniu „skėčiu“

Gruodžio pradžioje A. Lukašenka ir V. Putinas pasirašė sutartį, kuria Baltarusijai suteikė saugumo garantijas, apimančias ir galimą Rusijos branduolinių ginklų panaudojimą.

Sutartis parengta Rusijai pakoregavus savo branduolinę doktriną, pagal kurią Baltarusija dabar pirmą kartą atsiduria po rusų branduoliniu „skėčiu“.

Ekspertų teigimu, Baltarusija turi dešimtis rusiškų taktinių branduolinių ginklų. Manoma, kad jų dislokavimu siekiama išplėsti Rusijos galimybes pulti Ukrainą, taip pat siekiant įbauginti NATO šalis Europoje.

Kremliaus šeimininkas taip pat pareiškė, kad 2025-ųjų antroje pusėje Baltarusijoje gali būti dislokuota naujai sukurtų hipergarsinių raketų „Orešnik“.