Vokietijos URM vadovas deda dideles pastangas, kad jo šalis taptų JT Saugumo tarybos nuolatine nare

Vokietijos URM vadovas Joška Fišeris išvyko į dešimties dienų kelionę po Aziją. Kai jis sugrįš į tėvynę, vokiečių diplomatai ant pasaulio žemėlapio galės įsmeigti naujų vėliavėlių, kurios reikš, kad Berlyną parems dar kelios valstybės, Vokietijai labai aktyviai siekiant tapti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos nuolatine nare.

1945-ieji ir 2005-ieji

JT Saugumo tarybos reforma gali būti pradėta jau kitais metais. Vokietija aktyviai ieško šalininkių, kad taptų šios tarptautinės institucijos vadovybės nuolatine nare. Radijo stotis “Vokiečių banga” savo komentare šiomis dienomis pažymėjo, kad Berlyno šansai pasiekti tikslą yra dideli.

Katalizatoriumi, paspartinusiu debatus dėl būtinybės reformuoti JT ir jų svarbiausias institucijas, tapo Irako krizė. Dabartinė organizacijos struktūra neatspindi šių dienų realybės.

Jau seniai keliamas klausimas: kodėl JT Saugumo tarybos nuolatinėmis narėmis iki šiol netapo Vokietija ir Japonija, kurių kiekvienos svoris”nepalyginti didesnis nei, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos? Tiesa, abi pastarosios valstybės priklauso atominių šalių klubui. Bet dabar ši aplinkybė jau nėra tokia svarbi, kaip tai buvo šaltojo karo laikais.

Todėl neutralūs apžvalgininkai pažymi, kad įtakos ir vaidmenų pasiskirstymas JT Saugumo taryboje vis dar atspindi padėtį, susiklosčiusią po Antrojo pasaulinio karo.

Kaip tik tai, taip pat naują Vokietijos vaidmenį pasaulyje pasiryžęs akcentuoti užsienio reikalų ministras Joška Fišeris, keliaujantis po Aziją. “Jungtinių Tautų Saugumo taryba turi atspindėti XXI amžiaus realijas”, - pareiškė užsienio politikos žinybos vadovas, kai savo kelionės pradžioje sustojo Delyje.

Įvaizdis pagerėjo

Indijos sostinėje J.Fišeris patvirtino savo šalies siekį tapti JT Saugumo tarybos nuolatine nare. Kartu URM vadovas pranešė, kad Vokietijos vyriausybė neigiamai vertina pasiūlymą JT Saugumo tarybos nuolatine nare priimti visą Europos Sąjungą (ES). J.Fišerio nuomone, tokio sumanymo realizavimas tik dar labiau sukomplikuotų Saugumo tarybos darbą.

“Vokiečių banga” pažymi, kad Vokietijos įvaizdis tarptautinėje arenoje pastaraisiais metais smarkiai pagerėjo. Taip įvyko didele dalimi dėl to, kad Berlynas turėjo aiškią ir tvirtą poziciją, kaip reiktų spręsti Irako problemą. Tuo pat metu Vokietija aktyviai dalyvavo kai kuriose taikdariškose operacijose ir humanitariniuose projektuose, pirmiausiai Afganistane ir Balkanuose.

K.Ananas rengiasi reformoms

JT reformų idėja jokiu būdu nėra nauja. Debatai šiuo klausimu vyksta jau daug metų. Bet Irako krizė privertė šia reforma rimtai susirūpinti.

JT generalinis sekretorius Kofis Ananas nori savo sėkmingos veiklos kadenciją vainikuoti būtent pasaulinės institucijos reforma, teigia “Vokiečių banga”. K.Anano nurodymu sudaryta speciali komisija, kuri savo rekomendacijas pateiks rudenį.

Jau ne kartą skambėjo reikalavimai JT Saugumo tarybą nuo 15 narių išplėsti mažiausiai iki 25, kad joje proporciškai būtų įvairių pasaulio regionų atstovų.

JT reforma bus pradėta tik tuo atveju, jeigu tam pritars Saugumo tarybos nuolatinės narės, turinčios veto teisę - Jungtinės Valstijos, Kinija, Rusija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad tam gali pasipriešinti tik Jungtinės Valstijos.

Tokiu atveju reformos klausimas gali būti svarstomas Generalinėje asamblėjoje, kur posėdžiauja 191 valstybės atstovai. Kad Vokietijos užsibrėžtas tikslas būtų pasiektas, jai reikia dviejų trečdalių valstybių paramos. Ir kuo labiau artėja balsavimo diena, tuo intensyvesnės tampa J.Fišerio kelionės. Neatmetama galimybė, kad šis klausimas gali būti svarstomas jau kitais metais.

Jeigu Vokietija taptų JT Saugumo tarybos nuolatine nare, tai būtų didelis dabartinės vyriausybės, kuri vadinama raudonai žalia, laimėjimas. Po dvejų metų Vokietijoje vyks parlamento rinkimai.

Eksperto nuomonė

Kaip į Vokietijos siekį žiūri didžiosios valstybės? JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos pozicija šiuo klausimu nėra iki galo aiški.

Tuo tarpu, kaip pranešė britų BBC, Kinija nesipriešintų Vokietijos pretenzijoms pasaulinėje arenoje vaidinti reikšmingesnį vaidmenį. Analogiškos pozicijos laikosi ir Rusija.

Žinomas politologas Aleksandras Raras “Vokiečių bangai” teigė, jog taip yra todėl, kad Vokietija jau ne kartą parėmė Maskvos siekius. Taip buvo, pavyzdžiui, tada, kai Rusija pradėjo derybas dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje ir prašėsi priimama į “didįjį septynetą”.

Taigi Berlynas gali tikėtis Rusijos paramos, kai bus svarstomas JT Saugumo tarybos išplėtimo klausimas. Maskvoje jau svarstomas toks scenarijus, teigė A.Raras. Jis pažymėjo, kad Rusijai labiau priimtina Vokietijos nuolatinė narystė Saugumo taryboje, negu visos ES, su kuria Kremlius dažnai nesutaria.