Kremliaus oponentas piktinasi Rusijos valdžios pastangomis įsiteikti prezidentui

Anot vieno kandidatų į Rusijos prezidento postą, Kremlius gubernatoriams davė nurodymą pasiekti, kad į kovo 14-ąją vyksiančius prezidento rinkimus ateitų ne mažiau kaip 70 proc. rinkėjų ir kad 70 proc. iš jų paremtų Vladimirą Putiną.

Įvelia į kriminalinį nusikaltimą

Vienas iš šešių kandidatų į Rusijos prezidento postą - kairiųjų pažiūrų Sergejus Glazjevas apkaltino Kremliaus administraciją davus įsakymą sričių ir kraštų gubernatoriams dėti visas pastangas, kad balsuoti ateitų ne mažiau kaip 70 proc. rinkėjų ir kad maždaug tiek žmonių savo balsus atiduotų už V.Putiną. Pasak S.Glazjevo, taip elgdamasis Kremlius įtraukia “milijonus žmonių į kriminalinį nusikaltimą”. Šiuos kandidato žodžius šeštadienį citavo interneto leidinys Gazeta. Ru. S.Glazjevas Gazeta. Ru korespondentui taip pat sakė, kad į “bjaurų žaidimą” įtraukti ne tik gubernatoriai, bet ir žemesnio rango pareigūnai - rajonų administracijų vadovai ir teritorinių rinkimų apygardų komisijų pirmininkai. Pasak kandidato, visi jie turi “taip dirbti su rinkėjais, kad dauguma jų balsuotų tik už V.Putiną”.

S.Glazjevas priminė, kad “už tokius veiksmus gresia kalėjimas”. Politikas Gazeta.ru korespondentui teigė, kad jis artimiausiomis dienomis parašys V.Putinui laišką, kuriame bus protestuojama “prieš žmonių įtraukimą į masinį kriminalinį nusikaltimą”.

Kategoriškas paneigimas

Gazeta. Ru šaltiniai, artimi prezidento administracijai, teigė, jog Kremlius iš tikrųjų susirūpinęs, kad į balsavimą gali ateiti nepakankamai daug žmonių. Jeigu rinkimuose dalyvautų mažiau kaip 50 proc. rinkėjų, rinkimai būtų pripažinti neįvykusiais.

Tačiau Centrinė rinkimų komisija (CRK) kategoriškai paneigė, kad Kremlius gubernatoriams ir žemesnio rango pareigūnams davė kokių nors nurodymų pasirūpinti rinkėjų aktyvumu.

Bet tai, kad Kremliaus “pageidavimai” pasiekė regionus, netiesiogiai patvirtino Nižnij Novgorodo srities gubernatorius Genadijus Chodyrevas, susitikime su rajonų administracijų vadovais juos raginęs pasiekti, kad į rinkimus ateitų mažiausiai 70 proc. rinkėjų ir kad 70 proc. iš jų balsuotų už V.Putiną.

Pagrindinis varžovas - boikotas

Nors beveik niekas neabejoja, jog V.Putinas bus perrinktas antrajai kadencijai, bet kai kurie jo oponentai bent jau stengiasi, kad finišas nebūtų toks įspūdingas, todėl ragina rinkėjus kovo 14 dieną likti namuose.

Tačiau agentūros Interfax apžvalgininko nuomone, tikimybė, kad balsuoti ateis mažiau nei 50 proc. balso teisę turinčių šalies gyventojų ir rinkimai bus pripažinti negaliojančiais, taip pat labai nedidelė.

“Šie rinkimai neduoda jokio pasirinkimo. Tai - ne demokratija, bet grubi jos imitacija. Tai - ne liaudies valdžia, bet apgaulė”, - šiomis dienomis deklaravo grupė liberalų, pasivadinusių “Komitetas - 2008: laisvas pasirinkimas”, raginanti boikotuoti kovo 14-osios rinkimus ir kovoti už teisingesnį balsavimą po ketverių metų.

Kad ir kaip būtų, viešosios nuomonės apklausos rodo, kad V.Putinas laimės triuškinančia pergale - maždaug 80 procentų.

Tačiau, turint galvoje rinkėjų apatiją, kuri tik didėja, Kremliui vis aktyviau varant V.Putino perrinkimo kampaniją, menkas rinkėjų aktyvumas gali šiek tiek aptemdyti pergalės džiaugsmą.

“Boikoto grėsmė - tai naujas įvykių posūkis ir iškilo todėl, kad nėra alternatyvos Putinui”, - agentūros Reuters korespondentui Maskvoje sakė Leonidas Sedovas, Jurijaus Levados analitinio centro vyresnysis specialistas. “Rinkėjų aktyvumas dabar - didžiausias valdžios galvos skausmas”, - mano jis.

Aleksandras Vešniakovas, CRK vadovas, interviu žurnalui “Itogi” įspėjo, kad net techniškai legitiminis dalyvavimas rinkimuose gali sukelti keblumų, skelbiant galutinius rezultatus. “Jei rinkimuose dalyvaus, tarkim, tik 51 procentas, piktavaliai galės mėginti pasėti abejones dėl “pamėtėtų” balsų. Tai yra, nedalyvaudami rinkimuose, norom nenorom galime sukelti abejonių dėl valdžios legitimumo”, - pažymėjo CRK pirmininkas.

Sąmoningas žingsnis

Kai kurie analitikai mano, kad V.Putino sprendimas atstatydinti Michailo Kasjanovo vyriausybę buvo sąmoningas žingsnis, stengiantis sužadinti visuomenės susidomėjimą rinkimais.

2003 metų gruodį vykusiuose parlamento rinkimuose, kuriuose Kremliui lojali “Vieningoji Rusija” Valstybės Dūmoje gavo konstitucinę daugumą, dalyvavo tik 56 proc. rinkėjų. O prieš ketverius metus, kai ypatingos intrigos taip pat nebuvo, prezidentą rinko 69 proc. rinkėjų. Tie patys 69 proc. atėjo į 1996 metų prezidento rinkimų pirmąjį ratą, kai Borisas Jelcinas rungėsi su Komunistų partijos lyderiu Genadijumi Ziuganovu.

L.Sedovas pateikė viešosios nuomonės apklausos rezultatus, kurie rodo, kad 11 proc. elektorato aktyviai pritaria rinkimų boikoto idėjai. Iš esmės tai nedidelių liberalių partijų, tokių kaip “Jabloko”, kurio lyderis Grigorijus Javlinskis nekėlė savo kandidatūros dalyvauti rinkimuose, elektoratas.