Jungtinių Valstijų prezidento siūlymai, aplenkiant Kongresą, sugriežtinti ginklų kontrolę, sukėlė diskusijas tarp jo rėmėjų ir aršiai besipriešinančių respublikonų. Ašarodamas Barackas Obama pažadėjo per likusius metus poste padaryti viską, ką gali, kad užkirstų kelią naujiems masiniams šaudymams – licencijuoti daugiau ginklų pardavėjų ir nuodugniau tikrinti pirkėjus. Ginklų lobistai tikriausiai bylinėsis, o beveik visi respublikonų pretendentai pareiškė, kad pakeitimus atšauktų, jei laimėtų prezidento rinkimus.

B. Obama pripažįsta, kad per likusį laiką esminių pokyčių nebepasieks, bet paskutinius metus Baltuosiuose rūmuose jis pradeda žingsniu, kuris ne tik desperatiškas, bet ir kaip niekada emocingas. Surinkęs įvairių žudynių aukų artimuosius ir nukentėjusius, Amerikos vadovas žada vienašališkai griežtinti ginklų kontrolę – pripažįsta, kad neišsipildė viltys, jog 20 vaikų ir šešių mokytojų iššaudymas Konektikute prieš trejus metus pakeis šalį.

„Pirmaklasiai… Iš šeimų, kurios niekada neįsivaizdavo, kad jų brangiausius ginklo kulka pagrobs iš gyvenimo… Kiekvieną kartą, kai galvoju apie šiuos vaikus, mane tai siutina“, – kalbėjo JAV prezidentas Barackas Obama.

Jo balsas beveik virto grūmojimu, kai puolė atremti ginklų lobistų argumentus apie antrąją Konstitucijos pataisą, leidžiančią laisvai laikyti ginklus. Ši laisvė, aiškino B. Obama, turi netrukdyti laisvei išpažinti tikėjimą, laisvei rinktis, ir laisvei į gyvybę.

„Ginklų lobistai gal dabar ir laiko Kongresą įkaitais, bet jie negali laikyti Amerikos įkaitais. Neturime šių skerdynių priimti kaip kainos už laisvę“, – teigė JAV prezidentas.

Kongresas, kuriame dominuoja respublikonai, nepriims jokių sugriežtinimų, pripažino B. Obama, bet aiškino, kad jis ir nesitiki greitų permainų – savo kovą lygino su kova už moterų teises, už juodaodžių teises, už gėjų teises. Viskam prireikė dešimtmečių.

Todėl jo dešimties punktų planas kuklus. Administracija mėgina išvengti ginklų lobistų ieškinių, kurie galėtų remtis tuo, kad B. Obamos žingsniai ne aiškina jau priimtus įstatymus, o sukuria naujų pareigų, o tai gali tik Kongresas. Lobistai klausia, kodėl B. Obama laukė septynerius metus, ir įžiūri politikavimą.

„Manome, kad prezidento dekretai yra galios iškraipymas. Prezidentas neturi teisės skelbti konstitucinius teisės aktus, o dabar tai daro. Jis ne aiškina įstatymų neaiškumus, jis prideda detalių, nors detalės jau aprašytos įstatymuose“, – komentavo ginklų lobistų organizacijos vadovas Larry Prattas.

B. Obama sieks, kad būtų griežtinama ginklų prekyba mugėse, sendaikčių turguose ir internetu. Apribos išimtis teikiant leidimus ginklams. Siūlys Pentagonui ginklus pirkti iš tų gamintojų, kurie daugiau investuoja į saugumo technologijas. Ir įdarbins per du šimtus pareigūnų, kad prašytojai įsigyti ginklą būtų tikrinami greičiau. Bet Baltieji rūmai pripažįsta, kad nežino, ar tai bus veiksminga. Juolab, vargu ar bent vienas iš šių žingsnių būtų užkirtęs kelią kurioms nors iš didžiųjų žudynių.

„Bet kadangi tai ne įstatymas, B. Obamos žingsniai lengvai atšaukiami, ir kai kurie respublikonų pretendentai pažadėjo tai padaryti pirmą dieną, jei tik bus išrinkti.

„Jie neatims jūsų ginklų, žmonės. Jūsų ginklų neatims. Nepavyks“, – pareiškė pretendentas tapti respublikonų kandidatu į prezidento postą Donaldas Trumpas.

Ginklų Amerikoje daugiau negu žmonių, ir kasmet nuo šaudymo žūva apie 30 tūkstančių žmonių. Nors dauguma pritaria kontrolės griežtinimui, po žudynių Kalifornijoje, siejamų su islamistais, leidimų paprašė per tris milijonus žmonių, trečdaliu daugiau negu įprastai. B. Obama sakė, kad laukti negalima, jo priemonės visų žudynių nesustabdys, bet gal įmanoma sustabdyti bent vienas. Tačiau tai ir rodo, kokios ribotos jo galios ką nors pakeisti.