- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) nerezultatyvaus pokalbio britai ir Europos Sąjungos atstovai sekmadienį vėl susitiks Briuselyje tęsti derybų dėl prekybos po „Brexito“, liekant vis mažiau laiko susitarimui pasiekti.
B. Johnsonas ir U. von der Leyen šeštadienį po pietų maždaug valandą kalbėjosi telefonu ir sutarė, kad reikia paskutinio bandymo susitarimui pasiekti. Abi pusės spaudžiamos užtikrinti proveržį, nes lieka tik kelios savaitės iki gruodžio 31-osios, kai liausis galioti 11 mėnesių pereinamasis laikotarpis po „Brexito“.
Aukšto lygio politinis įsikišimas įvyko JK ir ES pasiuntiniams penktadienį vakare paskelbus derybų pauzę ir pripažinus, kad sąlygos susitarimui pasiekti dar nėra įvykdytos.
Vis dar lieka „reikšmingų nesutarimų“ dėl kelių svarbių klausimų, nuolat trikdžiusių nuo vasaros vykstančias derybas, sakoma bendrame B. Johnsono ir U. von der Leyen pareiškime.
„Suprasdami šių nesutarimų rimtumą sutarėme, kad mūsų derybininkų komandos turėtų imtis tolesnių pastangų ir įvertinti, ar juos galima išspręsti, – sakoma pareiškime. – Todėl nurodome savo vyriausiesiems derybininkams... [sekmadienį] vėl susirinkti Briuselyje. Mes vėl kalbėsimės pirmadienį vakare.“
Jei šalims nepavyks susitarti, nebus išvengta rimtų ekonominių sutrikimų, Europos ekonomikai jau išgyvenant gilų nuosmukį dėl koronaviruso pandemijos.
B. Johnsonas ir U. von der Leyen praėjusį kartą kalbėjosi lapkričio 7 dieną, bet praėjus mėnesiui Britanija ir Bendrija dar nėra radusios sprendinio nesutarimams dėl vienodų konkurencijos sąlygų, valdymo ir žvejybos teisių.
„Abi šalys pabrėžė, kad joks susitarimas nėra įmanomas, jei nebus išspręsti šie klausimai“, – sakoma šeštadienį paskelbtame bendrame pareiškime.
„Nesėkmė rūpinantis valstybės reikalais“
Jungtinė Karalystė iš ES oficialiai išstojo sausį, praėjus beveik ketveriems metams po „Brexito“ referendumo, smarkiai suskaldžiusio šalį.
Tačiau pereinamuoju iki šių metų pabaigos Britanija toliau laikėsi daugumos ES taisyklių, abiem šalims stengiantis susitarti dėl būsimų ryšių.
Jeigu susitarimo nepavyks pasiekti ir ratifikuoti iki gruodžio 31 dienos, abi šalys sugrįš prie prekybos vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sąlygomis, o tai paveiktų prekybą ir verslą abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse, ypač – Britanijoje. PPO sąlygos reikštų nepageidaujamą tarifų ir kvotų sugrįžimą po beveik penkis dešimtmečius vykdytos ekonominės ir politinės integracijos.
Dauguma būsimų ryšių aspektų jau yra suderinti per šiais metais vykusias derybas, įskaitant Britanijos pasitraukimą iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, bet dėl keleto opių klausimų nė viena pusė kol kas nelinkusi nusileisti.
„Pamatysime, ar tebėra galimybė“ susitarti, šeštadienį grįždamas į Briuselį iš Londono sakė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (MIšelis Barnjė).
Britanijos vyriausiasis derybininkas Davidas Frostas (Deividas Frostas) anksti sekmadienį nuvyks į Briuselį su nedidele derybininkų komanda, sakoma pranešimuose.
Derybininkai turi vos kelias dienas iki ketvirtadienį įvyksiančio ES lyderių susitikimo.
„Tai paskutinis kauliuko metimas“, – JK žiniasklaidai sakė šaltinis vyriausybėje.
B. Johnsonas tvirtino, kad Britanija „galingai suklestės“, kad ir kokia būtų šių derybų baigtis. Vis dėlto jam gresia rimti politiniai ir ekonominiai padariniai, jeigu susitarimo nepavyktų sudaryti.
„Jeigu nesugebėsime užsitikrinti susitarimo su Europos Sąjunga, tai bus rimtas nesėkmė rūpinantis valstybės reikalais“, – šeštadienį paskelbtame interviu sakė B. Johnsono Konservatorių partijos parlamentaras Tomas Tugendhatas (Tomas Tugendhatas), Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Tačiau euroskeptiškų konservatorių grupė raginą B. Johnsoną laikytis tvirtai.
„Dabar arba niekada“
ES vyriausybės stulbinamai vieningai palaikė M. Barnier per keblų „Brexito“ procesą, bet pastaruoju metu pradėjo ryškėti vidaus nesutarimai.
Prancūzija penktadienį pagrasino vetuoti bet kokią sutartį, jeigu nebus patenkinti Paryžiaus reikalavimai užtikrinti sąžiningą prekybą ir prieigą prie JK žvejybos plotų.
Vienas Europos diplomatas AFP sakė, kad Belgija, Nyderlandai, Ispanija ir Danija palaiko Prancūzijos susirūpinimą, kad ES gali per daug nusileisti dėl konkurencijos sąlygų.
Airijos, kurią Europos Sąjungoje gali labiausiai paveikti scenarijus be susitarimo, premjeras Michealas Martinas (Mikalas Martinas) sveikino diskusijų pratęsimą.
„Susitarimas geriausiai atitiktų visų interesus. Reiktų dėti visas pastangas, kad susitarimas būtų pasiektas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.
Vokiečių europarlamentaras Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis), Europos liaudies partijos (ELP) pirmininkas, sakė, kad susitarimas bus pasiektas „dabar arba niekada“.
„Borisui Johnsonui reikia pasirinkti iš „Brexito“ ideologijos ir žmonių kasdienio gyvenimo realybės, – sakė jis. – COVIDo krizės įkarštyje dėl savo piliečių ir kompanijų privalome pasiekti susitarimą.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...