Šveicarijos bankai privalės atsilyginti holokausto aukoms

Britų agentūra Reuters pranešė, kad JAV federalinis teismas paliepė Šveicarijos bankams išmokėti beveik 22 milijonų dolerių kompensacijas dviem holokausto aukų šeimoms. Niekad anksčiau joks Amerikos teisėjas nebuvo paskyręs tokios didelės sumos privatiems asmenims, nurodė agentūra.

Apkaltino klientų interesų išdavimu

Didžiausia kompensacija bus išmokėta 89 metų Marijai Altman, kuri teisme gynė dviejų holokausto aukų - dėdės Ferdinando Blocho-Bauerio ir jo draugo Oto Piko - interesus. 1930 metais jie abu buvo cukraus fabriko, veikusio Austrijoje, pagrindiniai akcininkai.

Teismo nutartyje (joje yra 52 puslapiai) pažymima, kad vienas Šveicarijos bankų, kurio pavadinimas dėl suprantamų priežasčių nenurodomas, “išdavė savo klientų žydų interesus ir leido naciams pasisavinti jų sąskaitas”.

JAV teisėjas Edvardas Kormanas įsakė išmokėti kompensaciją M.Altman iš tos sumos (1,25 milijardo dolerių), kurią keli Šveicarijos bankai 1998 metais paskyrė į kompensacijų fondą, specialiai įsteigtą holokausto aukų ar jų palikuonių patirtiems materialiniams nuostoliams atlyginti. Nužudytų žydų palikuonys anksčiau apkaltino Šveicarijos bankus, kad šie atidavė naciams šimtus milijonų dolerių, priklausiusių žydų bendrovėms.

Šveicarijos bankai, įskaitant “UBS AG” ir “Credit Suisse Group”, paskelbę sąrašą sąskaitų, kurios išliko bankuose nuo “trečiojo reicho” laikų, jau išmokėjo 254 milijonus dolerių kompensacijų holokausto aukoms arba jų palikuonims.

Turtą išgrobstė Amerikos kareiviai

Tarptautinė žiniasklaida pažymi, jog pastaruoju metu JAV deda daug pastangų, kad atstatytų istorinį teisingumą. Šių metų pradžioje britų nacionalinis transliuotojas - korporacija BBC pranešė, kad JAV valdžia pažadėjo išmokėti maždaug 25 milijonus dolerių kaip kompensaciją už turto, priklausiusio Vengrijos žydams, išgrobstymą Antrojo pasaulinio karo metais.

1945 metų pavasarį naciai iš Vengrijos į Vokietiją traukiniu gabeno kelis šimtus kilogramų aukso, 1200 paveikslų, 3000 Rytų gamybos kilimų, daug kitų daiktų. Bet traukinys Vokietijos nepasiekė.

Austrijoje be apsaugos paliktą traukinį aptiko Amerikos kareiviai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, turtą išgrobstė. Daug vertybių atiteko aukštiems karininkams.

1996 metais JAV prezidentas Bilas Klintonas šią istoriją, kuri anksčiau buvo laikoma valstybės paslaptimi, pajudino iš mirties taško. Buvo sudaryta speciali komisija, kuri nustatė, kas iš Amerikos kariškių išgrobstė Vengrijos žydų turtą. Tyrėjai apklausė kai kuriuos dar gyvus tos istorijos dalyvius, kurie suteikė daug vertingos informacijos.

Net ir po penkių dešimtmečių komisija išaiškino, kuriems JAV armijos karininkams atiteko konkretūs “trofėjai”. Tai nustatyti didele dalimi padėjo daiktų sąrašas, kurį ešelone buvo palikę naciai, taip pat kitas sąrašas, kurį vėliau sudarė Amerikos kariškiai.

Ekspertai teigia, kad traukinyje buvusio turto vertė dabar siektų 90 milijonų dolerių.

Ne pinigai svarbiausia

BBC pažymi, kad didžioji dalis tų 25 milijonų, kurie skirti kompensacijai už traukiniu gabentą žydų turtą, atiteks ne konkrečioms šeimoms, nes jų palikuonių neliko; lėšos bus skirtos kompensacijų laukiančioms holokausto aukoms, gyvenančioms Vengrijoje, JAV, Kanadoje ir Izraelyje.

Britų nacionalinis transliuotojas nurodė, jog žydams ir jų palikuonims, nukentėjusiems nuo marodierių kariškių, buvo svarbi ne tiek didesnė ar mažesnė kompensacija, kiek Amerikos valdžios oficialus pripažinimas, kad šios šalies kariškiai elgėsi labai negarbingai, kai grobstė holokausto aukų turtą.