Maskvoje vis labiau didėja nusivylimas prezidento V.Putino politika

Vakarų spauda savo komentaruose apie įvykius buvusiose sovietinėse respublikose pažymi, kad jose beveik neliko Kremliui ištikimų valdovų. Vokietijos savaitraštis “Der Spiegel” rašo: “Po perversmo Kirgizijoje Maskvoje vis didėja nusivylimas nesėkmingai veikiančiu prezidentu Vladimiru Putinu”.

Vokietijos savaitraščiui antrina Amerikos laikraštis “Wall Street Journal”, teigiantis: “Jis (Putinas) savo nevykusia politika tik dar labiau izoliuoja Rusiją”.

NVS krachas

Gruzinams, siekusiems nuversti susikompromitavusį Eduardą Ševardnadzę, prireikė kelių mėnesių; ukrainiečiai, sumanę pakeisti valdžią savo šalyje, tai padarė per aštuonias savaites; kirgizai, dar neseniai vadinti klajokliais, prezidentą Askarą Akajevą nuvertė per dvi valandas, rašo “Der Spiegel”.

“Tuo, kad revoliucijos bacila netrukus palies ir kitas buvusias sovietines respublikas, niekas neabejoja. Bet kaip į tai reaguoja V.Putinas?” - klausia savaitraštis.

Analitikai konstatuoja, kad Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS), su kuria Rusija tikėjosi vėl pakilti iki imperijos lygio, po perversmo Kirgizijoje patyrė visišką krachą. “NVS tokia pat negyva, kaip ir lavonai, kuriuos skandalingasis vokiečių anatomas Giunteris fon Hagenas kasmet pirkdavo iš Kirgizijos. Pats V.Putinas paskelbė nekrologą Maskvos dominuotai SSRS įpėdinių sąjungai. Ji, pasak Rusijos prezidento, buvo kuriama tik tam, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo skyrybų tarp respublikų procesas būtų kuo labiau civilizuotas”, - rašo “Der Spiegel”.

Iš tikrųjų NVS buvo sumanyta siekiant visai kitų tikslų: ji turėjo užkirsti kelią tam, kas dabar posovietinėje erdvėje vyksta. V.Putinas pripažino, kad “buvusi geopolitinė erdvė yra draskoma”.

Akivaizdu, kad jaunų respublikų pasitikėjimas buvusiu centru smarkiai pašlijo. “Jis dabar grindžiamas tik baime, panieka arba finansine priklausomybe. “Po Biškeko žlugimo tariamasis Rusijos caras šioje geopolitinėje erdvėje matomas tik kaip prezidentas, kuriam labai nesiseka. Juk V.Putinas gerbiamas tik Berlyne ir Paryžiuje. Bet namuose jis vertinamas kaip žmogus, kuriam sekasi prastai”, - konstatuoja “Der Spiegel”.

Lemtingas ženklas

Savaitraštis cituoja Viktorą Čerkašiną, 40 metų tarnavusį KGB, sakiusį, kad V.Putinas “Kremliaus viršūnėse nieko nepakeitė”. Vienas Kremliaus patarėjų, griežtai prisakęs neminėti jo pavardės, vokiečių žurnalistui teigė, kad V.Putinas “po priimtų sprendimų nejaučia jokio džiaugsmo”.

Tuo tarpu Lilija Švecova iš Karnegio fondo Maskvos filialo kalba apie tai, kas jaudina politikos elitą, - apie tai, kad šalis patenka į vis didesnę izoliaciją. Politologė teigia, kad diletantiška Kremliaus užsienio politika privedė prie sanitarinio kordono tarp Rusijos ir Vakarų suformavimo.

Maskvos elitas lemtingu ženklu laiko tai, kad JAV prezidentas Džordžas V.Bušas prieš pasimatymą su V.Putinu gegužės 9-ąją aplankys Latviją ir Gruziją, pačias neparankiausias Maskvos kaimynes. Taip Vašingtonas pasiųs signalą, kad įtakos sfera, Kremliaus užkariauta 1945 metais Europoje, susiaurėjo iki pačios Rusijos teritorijos.

Du svarbūs bruožai

V.Putino nesėkmes pastebi ir buvęs JAV prezidento padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbignevas Bžezinskis. “Wall Street Journal” išspausdintame straipsnyje jis analizuoja padėtį buvusiose sovietinėse respublikose.

“Kirgizijoje įvykęs perversmas bei taikios Ukrainos ir Gruzijos demokratinės revoliucijos atskleidžia du svarbius bruožus buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje. Pirma, žlugus Kremliaus imperiniam dominavimui, susiformavęs politinis pliuralizmas tapo negrįžtamu faktu, nepaisant nostalgiškų V.Putino pastangų atkurti Maskvos kontrolę naujai susikūrusiose nepriklausomose valstybėse.

Antra, jaunoji posovietinė karta tapo daug nepakantesnė korupcijai ir biurokratiniam autoritarizmui, kurie vis dar išlikę didesnėje regiono dalyje”, - nurodo buvęs prezidento padėjėjas.

“Vis dar sutramdomos demonstracijos Baltarusijoje, kur V.Putinas remia seno mąstymo diktatorių, ir ne tokie dramatiški, bet labai svarbūs pokyčiai Moldovoje, kur anksčiau Maskvos politiką vykdžiusi šalies vadovybė kratosi Kremliaus įtakos, rodo, kaip toli nuo politinės realybės yra atitrūkęs V.Putinas. Jis savo nevykusia politika tik dar labiau izoliuoja Rusiją. Šiandien dauguma jos kaimynų bijo Maskvos, visiškai jos nepaiso arba derina abu požiūrius”, - straipsnyje “Rusiška ruletė” rašo Z.Bžezinskis.

Analitikai taip pat konstatuoja, kad V.Putino komanda kiekvieną Vakarų laimėjimą traktuoja kaip Rusijos pralaimėjimą. Toks požiūris - labai klaidingas, teigia jie.