Britų premjeras paragino Europą susitaikyti su Amerikos pasirinkimu, bet dar neaišku, ar į šį pasiūlymą bus įsiklausyta

“Amerika tarė savo žodį. Pasaulis turi į jį įsiklausyti”, - pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleras interviu laikraščiui “Times”.

Praėjusią savaitę viešėdamas Briuselyje, T.Bleras žurnalistams sakė, kad ir Amerika turi įsiklausyti į likusio pasaulio balsą.

Tuo tarpu Europa kol kas tik apmąsto tai, kas praėjusią savaitę įvyko Amerikoje.

Pasisiūlė tarpininko vaidmeniui

T.Bleras interviu “Times” paragino Europos lyderius susitaikyti su Džordžo V.Bušo pergale. Interviu jis vengė tiesaus atsakymo į klausimą, ar jis pats buvo patenkintas rinkimų JAV rezultatais. Bet T.Bleras tvirtino, kad jis galėtų suvaidinti tarpininko tarp Europos ir Jungtinių Valstijų vaidmenį.

BBC pažymi, kad “dauguma Europos lyderių sunkiai slėpė nusivylimą Amerikos piliečių pasirinkimu”. Todėl Europos Sąjungos (ES) lyderiai savaitgalį vykusiame susitikime greta oficialios darbotvarkės neišvengė diskusijų apie pergalingą Dž.V.Bušo perrinkimą.

Nors ES šiuo metu vadovaujančios Olandijos pareigūnai sakė, kad neplanuota rengti jokių diskusijų dėl respublikono pergalės prieš demokratų kandidatą, bet įspūdinga Dž.V.Bušo pergalė padarė savo.

ES lyderiai, pirmiausiai tokie kaip T.Bleras ir Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas, per susitikimo diskusijas negalėjo nereikšti savo emocijų dėl Dž.V.Bušo perrinkimo. Britų premjeras neslėpė pasitenkinimo, kad Baltųjų rūmų šeimininkas nepasikeitė. Tuo tarpu Ž.Širakas, anot BBC, “atrodė susimąstęs”.

Nesutarimai dėl karo

Penktadienį ES viršūnių susitikime dalyvavo ir Irako laikinasis premjeras Ijadas Alavis, kuris siekė sutelkti dėmesį į Europos pastangas pamiršti nesutarimus dėl Irako karo pažadant Bagdadui paramą prieš rinkimus.

Kaip žinoma, Europos šalys smarkiai nesutarė dėl karo Irake - Didžioji Britanija ir kitų šalių grupė parėmė Dž.V.Bušo karinę kampaniją, o Prancūzija ir Vokietija vadovavo antikariniam blokui.

Dž.V.Bušo pergalė tėvynėje ES viršūnių susitikime buvo vertinama ir kaip paskatinimas T.Blerui, ir politinis antausis Berlynui bei Paryžiui ir abiejų stovyklų susitaikymo viltims.

Susitikimo išvakarėse Briuselis Vašingtonui formaliai ištiesė ranką. Olandijos premjeras Janas Peteris Balkenendė asmeniniame sveikinimo laiške Dž.V.Bušui išreiškė viltį dėl “produktyvių santykių” jo antrosios kadencijos metu. “Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą sieja tvirti kultūriniai, ekonominiai ir politiniai ryšiai, taip pat bendros vertybės, dėl kurių esame nepakeičiami partneriai”, - buvo sakoma jo laiške.

Ž.Širako demaršas

Bet kai kurios susitikimo Briuselyje detalės paliudijo, kad nesibaigiančioje polemikoje didelį vaidmenį vaidina ne tik principiniai nesutarimai tarp JAV ir ES, bet ir kai kurių lyderių ambicijos.

Pavyzdžiui, Ž.Širakas boikotavo pietus, kuriuos I.Alavio garbei surengė ES lyderiai. Paryžiaus diplomatai žurnalistams Briuselyje įrodinėjo, kad Prancūzijos prezidentas turėjo skubiai išskristi į Jungtinius Arabų Emyratus, kad dėl šios šalies įkūrėjo ir ilgamečio valdovo mirties pareikštų užuojautą jo artimiesiems.

Bet dauguma apžvalgininkų Briuselyje manė, jog neslepiamo demaršo I.Alavio atžvilgiu Ž.Širakas griebėsi todėl, kad jam nepatiko I.Alavio pastarųjų dienų komentarai apie kai kurias ES nares.

I.Alavis pakeliui į Briuselį, sustojęs Romoje, ragino šalis “žiūroves” nesilaikyti nuošaliai ir prisidėti prie Irako atstatymo. Prie tokių “žiūrovių” laikinasis premjeras neabejotinai priskyrė Prancūziją.

Politologo išvados

“Amerikos balso” korespondento duomenimis, ES lyderiai greta oficialios darbotvarkės svarstė tokį svarbiausią klausimą: kaip bendradarbiauti su Baltaisiais rūmais, kurių šeimininku liko Europoje nepopuliarus Irako scenarijaus autorius? BBC savo ruožtu nurodo, kad šis scenarijus gali tapti ir būsimų JAV būsimų karinių operacijų pagrindu.

Europos politinių tyrimų centro vienas vadovų - profesorius Maiklas Emersonas žurnalistams Briuselyje europiečių reakciją į Amerikos demokratų pralaimėjimą aiškino taip: “Mes prablaivėjom. Po ankstesnių rinkimų, įvykusių Jungtinėse Valstijose, daug kas manė, kad mūsų prieštaravimų su Amerika pagrindinė priežastis - Džordžas V.Bušas. Tačiau dabar, kai jis iš tautiečių gavo tokį solidų pasitikėjimo mandatą, tapo aišku, kad šie prieštaravimai kur kas gilesni, jie neapsiriboja vienu asmeniu. Tai prieštaravimai tarp įvairių požiūrių į pasaulį, amerikietiškojo ir europietiškojo”.

Anot M.Emersono, nesutarimai tarp Vašingtono ir Briuselio neliečia svarbiausių vertybių, kurias propaguoja ir gina Vakarai. Abiejose Atlanto pusėse išpažįstami demokratijos, žmogaus teisių ir liberalios ekonomikos idealai. Ir Vašingtonas, ir Briuselis stengiasi eksportuoti šias vertybes.

Skirtumas tik tas, kokiomis priemonėmis šias vertybes eksportuoti. Jeigu Dž.V.Bušo vadovaujami Baltieji rūmai mano, kad tam geriausiai tinka jėga, tai ES įsitikinusi, jog daugiau naudos duoda švelnesni metodai.

Vašingtonas švelnina toną

Tai daroma jau pirmosiomis dienomis po Dž.V.Bušo pergalės. Stengdamasis išsklaidyti europiečių nerimą dėl to, kad perrinktasis prezidentas vėl vykdys “kietos” linijos politiką, JAV ambasadorius ES Rokvelas Šnabelis paskubėjo garantuoti, kad “Amerikos administracija pasirengusi pasisukti veidu į Europą ir tikisi, kad Senasis žemynas nebus abejingas šiam Baltųjų rūmų žingsniui”.

“Norėtume tikėti, kad pats blogiausias etapas, susijęs su Iraku, jau praeityje”, - žurnalistams Briuselyje sakė JAV ambasadorius.

Dauguma analitikų Briuselyje pažymi, kad ES taip pat pasirengusi skausmingą Irako temą pastūmėti į konstruktyvią vagą. Kaip tik todėl į ES sostinę buvo pakviestas I.Alavis. Bet Europoje baiminamasi, kad, įvedęs tvarką Irake, Vašingtonas gali imtis kitų taikinių. Tarp jų vis dažniau minimas Iranas. Čia Vakarų sąjungininkų pozicijos - visiškai priešingos.

Europos sostinėse manoma, kad su Iranu dėl jo atominės programos reikia susitarti gražiuoju, o ne griebtis jėgos, kaip siūloma Vašingtone.

Briuselyje daromos užuominos, jog po JAV invazijos į Iraną Europos ir Amerikos santykiai pašlytų galutinai.