Augančias Europos šalių ginklų importo apimtis galima paaiškinti bent iš dalies tuo, kad jos perka ginklus tiekimui Ukrainai ir siekia sustiprinti savo karinius pajėgumus, kad galėtų atremti numanomą grėsmę iš Rusijos, teigia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
Naujausioje SIPRI ataskaitoje teigiama, kad 2021-2025 m. pasaulinis ginklų srautas išaugo 9,2 proc., palyginti su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu.
SIPRI analizuoja penkerių metų tendencijas, nes keletas stambių sutarčių gali iškreipti metinius skaičius.
Nors ginklų importas į Europą vis dar nėra pasiekęs Šaltojo karo laikų lygio, „Europa dabar yra didžiausia ginklų gavėja“, AFP sakė SIPRI ginklų perdavimo programos direktorius Mathew George'as.
„Pristatymai į Ukrainą nuo 2022 m. yra akivaizdžiausias veiksnys, tačiau dauguma kitų Europos valstybių taip pat pradėjo importuoti žymiai daugiau ginklų siekdamos sustiprinti savo karinius pajėgumus prieš numanomą didėjančią grėsmę iš Rusijos“, – sakė jis.
Europos šalims tenka 33 proc. pasaulinio ginklų importo. Lyginant su ankstesniu penkmečiu, Europos šalys ginklų importą padidino 210 proc.
Beveik pusė (48 proc.) ginklų į Europą buvo importuota iš Jungtinių Valstijų.
JAV dominavo ginklų eksporte, šaliai teko 42 proc. visų tarptautinių ginklų perdavimų per šį laikotarpį, o tai yra 36 proc. daugiau nei per ankstesnius penkerius metus.
JAV dominavimas
Nepaisant kalbų, kad Europa turi tapti labiau savarankiška, M. George'as pažymėjo, kad ginklų perdavimai tarp Europos šalių sudarė tik penktadalį srautų regione.
„Europos tiekėjai vis dar tiekia ginklų daugiausia už Europos ribų, o ne pačioje Europoje“, – sakė jis.
Vokietija aplenkė Kiniją ir tapo ketvirta pagal dydį ginklų eksportuotoja 2021-2025 m. Jai teko 5,7 proc. pasaulinio ginklų eksporto.
Beveik ketvirtadalis Vokietijos eksporto buvo skirtas Ukrainai kaip pagalba, o tik 17 proc. – kitoms Europos valstybėms, o tai reiškia, kad daugiau nei pusė eksporto paliko žemyną.
JAV dominavimas ginklų tiekimo Europai srityje greičiausiai tęsis artimiausioje ateityje, sakė M. George'as ir atkreipė dėmesį, kad daugiau nei 460 F-35 naikintuvų laukia pristatymo.
Ginklų importas į Artimuosius Rytus 2016-2020 m. ir 2021-2025 m. sumažėjo 13 proc.
Tačiau trys didžiausi pasaulio importuotojai vis dar buvo iš šio regiono, kuris daugiau nei pusę savo importo – 54 proc. – gavo iš Jungtinių Valstijų.
Saudo Arabijai teko 6,8 proc. pasaulinio importo, o Katarui ir Kuveitui – atitinkamai 6,4 proc. ir 4,8 proc.
„Žvelgiant į ateitį, matome visą sąrašą dalykų, kurie laukia pristatymo į Artimuosius Rytus.
Kai jie bus pristatyti, tada galime tikėtis, kad šie skaičiai potencialiai padidės“, – AFP sakė M. George'as.
Kalbant apie eksportą, Jungtinės Valstijos yra atskira klasė, pažymėjo M. George'as.
Antrai pagal dydį eksportuotojai Prancūzijai, kurios eksportas išaugo 21 proc., 2021-2025 m. teko tik 9,8 proc. pasaulinio ginklų eksporto.
Rusija, trečia pagal dydį eksportuotoja, buvo vienintelė iš dešimties didžiausių pasaulio eksportuotojų, kurios eksportas sumažėjo. Jos ginklų pardavimas 2021-2025 m. sumažėjo 64 proc. palyginti su ankstesniais penkeriais metais, o jos pasaulinė eksporto dalis sumažėjo nuo 21 proc. 2016-2020 m. iki 6,8 proc. 2021-2025 m.
Vidaus gamyba
Rusijos eksporto sumažėjimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad Maskva daugiau savo pagamintos įrangos naudoja karui Ukrainoje, taip pat tuo, kad JAV ir Europa spaudžia trečiąsias šalis nepirkti Rusijos ginklų, sakė M. George'as.
Be to, du pagrindiniai Rusijos ginklų importuotojai – Kinija ir Indija – „siekią plėtoti ir gaminti gynybos technologijas vidaus rinkoje“, sakė M. George'as.
Indijos atveju šalis taip pat „svarsto galimybę diversifikuoti ginklų tiekėjus“.
Kinijos perėjimas prie didesnės vidaus gamybos ir atsisakymas importuoti iš Rusijos lėmė, kad bendras jos importas sumažėjo 72 proc. SIPRI duomenimis, šalis pirmą kartą nuo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios iškrito iš didžiausių importuotojų dešimtuko.
Nors Azijos ir Okeanijos regionas buvo antras pagal dydį importuotojas, Kinijos importo sumažėjimas prisidėjo prie 20 proc. importo apimčių sumažėjimo regione 2021-2025 m., palyginti su 2016-2020 m.
Tačiau Kinija nenustojo investuoti į savo karinius pajėgumus, todėl kai kurios kaimyninės šalys nusprendė sekti jos pavyzdžiu.
„Baimė dėl Kinijos ketinimų ir jos augančių karinių pajėgumų toliau daro įtaką ginklavimosi pastangoms kitose Azijos ir Okeanijos dalyse, kurios dažnai vis dar priklauso nuo importuojamų ginklų“, – sakė SIPRI vyresnysis tyrėjas Siemonas Wezemanas.
Tarp 2016-2020 m. ir 2021-2025 m. Japonija padidino ginklų importą 76 proc., o Taivanas – 54 proc.
Naujausi komentarai