Ataskaita: klimato kaita – neišvengiama, pasaulis turi prisitaikyti

Per ateinantį dešimtmetį į penkias pagrindines šakas investuoti 1,8 trln. dolerių ne tik padėtų sumažinti visuotinio atšilimo poveikį, bet ir atneštų daugiau nei 7 trln. dolerių vertės grąžą, teigiama Pasaulinės prisitaikymo komisijos (angl. Global Commission on Adaptation, GCA) paskelbtoje ataskaitoje.

„Visuotiniai veiksmai sulėtinti klimato kaitą gali duoti vaisių, tačiau jų nepakanka. Turime masiškai investuoti, kad prisitaikytume prie sąlygų, kurios neišvengiamai ateis“, – sakoma ataskaitos išvadose.

Pasak tyrimo autorių, investicijos į ankstyvojo perspėjimo sistemas, klimatui atsparią infrastruktūrą, mangrovių apsaugą, žemės ūkio kokybę, gėlo vandens prieinamumą atsipirktų kelis kartus.

Mangrovės – tropiniai vandens miškai – apsaugo nuo audrų ir veikia kaip veisyklos komercinei žvejybai, tačiau trečdalis jų visame pasaulyje buvo iškirsta turizmo ar akvakultūros poreikiams.

Nesiėmus jokių veiksmų iki 2030 m., Ban Ki-moono teigimu, „klimato kaita daugiau nei 100 mln. žmonių besivystančiose šalyse nustumtų žemiau skurdo ribos“.

„Žmonės visur junta viską niokojančius klimato kaitos padarinius“, – tvirtino vienas iš GCA vadovų, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, vadovaujantis komisijai kartu su Ban Ki-moonu ir Pasaulio banko vadove Kristalina Georgieva.

Per pastaruosius 25 JT klimato derybų metus prisitaikymas buvo nustumtas į darbotvarkės paraštes, jo vietą užėmė padarinių „švelninimas“ – anglies emisijos sumažinimas.

Žmonės visur junta viską niokojančius klimato kaitos padarinius.

Ilgą laiką klimato kaita buvo vertinta tik kaip besivystančių šalių reikalas.

Vis dėlto neseniai įvykę potvyniai ir uraganai Jungtinėse Valstijose bei karščio bangos Europoje ir Japonijoje parodė, kad turtas neapsaugo nuo klimato kaitos.

„Tai vyksta ne besivystančiame, bet ir išsivysčiusiame pasaulyje“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Didžiosios Britanijos tarptautinės plėtros departamento mokslininkas Dominicas Molloy'us. Tiesa, jis pabrėžė, kad susitelkimas ties prisitaikymu prie klimato kaitos neturėtų pakenkti pastangos sumažinti anglies taršą.

„Būtinai turime daryti abu dalykus – mažinti emisijas ir prisitaikyti. Šios komisijos tikslas buvo užtikrinti, kad būtų matomas prisitaikymo kelias, o ne nukreipti dėmesį nuo švelninimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė D. Molloy'us.

Nesėkmės kaina

Dėl šiltnamio dujų taršos, lėtai čirškinančios mūsų planetą, jau įvyko mirtinos karščio bangos, superuraganai, taip pat trūksta geriamo vandens, o jūros lygis kyla.

Vienas iš tokių uraganų – Dorianas – šį mėnesį niokojo Bahamas.

Nuo XIX a. pabaigos Žemės vidutinė paviršiaus oro temperatūra šoktelėjo daugiau nei 1 laipsniu Celsijaus. Jei anglies dioksido (CO2) tarša nebus sumažinta, iki XXI a. amžiaus pabaigos planetos temperatūra šoktels dar 2-3 laipsniais.

2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimu šalys įsipareigojo siekti, kad temperatūros kilimas būtų sustabdytas ties „gerokai žemesne nei“ 2 laipsnių Celsijaus riba, tikimasi pasiekti ir 1,5 laipsnio Celsijaus ribą.

Tiesa, GCA ataskaitoje minimi 1,8 trln. dolerių 2020-2030 m. laikotarpiu nepatenkintų visų su klimatu susijusių pasaulio poreikių – būtų užtikrintas tik perspėjimo sistemų ir keturių kitų šakų finansavimas.

7,1 trln. dolerių grąžos apskaičiavimas remiasi Pasaulio banko skaičiavimais, esą klimato kaita spartėja, taigi, klimato kaitos padaryta žala taip pat auga – apie 1,5 proc. per metus.

„Jei atidėsime švelninimą dar labiau, niekada nebegalėsime tinkamai prisitaikyti ir užtikrinti žmonijos saugumą“, – perspėjo ataskaitos autorė ir buvusi JT klimato kaitos derybų forume vadovė Christiana Figueres.